captcha

Jūsų klausimas priimtas

Afrikinio kiaulių maro užkrato zonose jau kyla tvora

Alytaus rajone, kur nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys, pradėta tverti beveik trisdešimties kilometrų tvora. Taip tikimasi užkirsti kelią šernams migruoti.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Alytaus rajone, kur nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys, pradėta tverti beveik trisdešimties kilometrų tvora. Taip tikimasi užkirsti kelią šernams migruoti.

Afrikinio kiaulių maro užkrato zonose vielos tvora jau kyla. Iki gegužės vidurio tris miškus – Kalesninkų, Gedimino ir Varčios, kuriame sausį sumedžiotas afrikinio kiaulių maro virusu užsikrėtęs šernas, – apjuos 29 kilometrų ilgio ir beveik dviejų metrų aukščio tvora. Jai tverti Žemės ūkio ministerija skyrė beveik 2 milijonus litų.

„Tai tik psichologinis barjeras, kad štai padarėm didelį darbą ir jau apsaugosime. Punios šile buvo aptvarėlis, nedidelis, 12 hektarų, kuriame auginome muflonus, danielius, tauriuosius elnius. Aišku, tvora buvo užtverta galvojant apie elninius žvėris, ne apie šernus. Bet tai galinga tvora, kokia dabar yra tiktai stumbryne. Ir šitą tvorą šernai puikiausiai ją pakeldavo, pratempdavo ir pro ją pralįsdavo“, – pasakoja laikinasis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Alytaus sk. vadovas Algimantas Kamičaitis.

„Šernas neperšoks, jis ne elnias. Jis grįš į tą teritoriją, kur ir buvo. Prasiknist jis negali, čia speciali tvora. Šernas ne lapė, ne usūrinis šuo, jis neprasiknis, jis gali bandyt šnipu pakelti. Tai yra mechaninis barjeras“, – tvirtina Alytaus maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius.

Oficialiai skelbiama, kad užsikrėtę kiaulių maro virusu krito du šernai, tačiau kai kurie medžiotojai tikina, kad jeigu šis maras būtų, nuostolius tektų skaičiuoti šimtais tūkstančių litų – gaištų ir šernai, ir kiaulės.

„Jeigu kiaulių maras plistų tuo pačiu greičiu, tai jis jau būtų apėmęs centrinius Lietuvos rajonus. Labai įdomu, kaip tas afrikinis kiaulių maras peršuoliavo Varėnos rajoną jo visiškai neliesdamas ir atsidūrė prie Alytaus rajono. Man tikrai į marą nepanašu“, – tikina A. Kamičaitis.

Vietos medžiotojai skelbia  afrikinio kiaulių maro užkrato miškuose sumedžioję apie 90 procentų šernų – 801. Skaičiuojama, kad šiuo metų jų likę vos trys dešimtys.

„Šernų skaičius, populiacija sumažėjo, ir dar šita tvora bus pastatyta. Šernų migracija paprastai prasideda, kai patelė išveda šiųmetukus šerniukus maitintis, tai tie antramečiai turi eiti toliau, kiaulė juos veja į šalį. Tai tada prasideda jų migracija“, – aiškina R. Černius.

Dėl afrikinio kiaulių maro šešiose savivaldybėse paskelbta ekstremalioji situacija. Iki balandžio 15-osios gyventojai privalo išskersti kiaules ir įsipareigoti vienerius metus jų neauginti. Lietuva ES prašo skirti daugiau nei milijoną litų kiaulių augintojams kompensuoti  patirtus nuostolius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...