captcha

Jūsų klausimas priimtas

Analitikai: euro įvedimo vaisius jau skiname jo dar net neįsivedę

Tarptautinei kredito reitingų agentūrai Standard&Poor`s penktadienį kilstelėjus Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą net per du laiptelius aukštyn – nuo BBB iki A-, analitikai pabrėžia, kad tokio įspūdingo šuolio dar nėra buvę Lietuvos istorijoje, o naujai suteiktas reitingas A- perkelia Lietuvą į naują – stiprių ir patikimų žaidėjų – lygą.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Tarptautinei kredito reitingų agentūrai Standard&Poor`s penktadienį kilstelėjus Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą net per du laiptelius aukštyn – nuo BBB iki A-, analitikai pabrėžia, kad tokio įspūdingo šuolio dar nėra buvę Lietuvos istorijoje, o naujai suteiktas reitingas A- perkelia Lietuvą į naują – stiprių ir patikimų žaidėjų – lygą.

„Objektyviai vertinant, Lietuvai nebėra jokių techninių kliūčių įsivesti eurą. Visi Lietuvos rodmenys šiuo metu su patogia atsarga lindi po Mastrichto kriterijų lubomis ir nepanašu, kad ateinančiais mėnesiais situacija galėtų pasikeisti. Belieka sulaukti egzamino dienos ir Europos viršūnių politinio sprendimo. Tad apibendrinant galima teigti, kad euro įvedimo „vaisius“ jau skiname jo dar net neįsivedę. Tai, tam tikra prasme, akivaizdus argumentas polemikoje su euroskeptikais“, – sako DNB Vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, S&P suteikė Lietuvos makroekonominei padėčiai ir ekonominei politikai kokybės ženklą tuo metu, kai tarptautinę ekonominę ir politinę situaciją pavadinti paprasta tiesiog neapsiverčia liežuvis. Pati agentūra savo sprendimą paaiškino tuo, jog 2013 m. Lietuvos ekonomikos plėtros ir viešųjų finansų rezultatai pranoko jos lūkesčius. Prieš keletą mėnesių nebuvo jokių garantijų, kad Lietuva įgyvendins visus Mastrichto kriterijus ir įsives eurą 2015 m., šiandien tokias abejones galime palikti užpakalinėje kelnių kišenėje. Euro pasirodymas visiškai eliminuos lito ir euro kurso kitimo riziką, o tai leis saugiau jaustis gausioms įsiskolinusiųjų eurais, tačiau gaunančių pajamas litais, įmonių ir namų ūkių gretoms. Be to, sukrėtimų atveju vietos bankams atsivers prieiga prie Europos centrinio banko finansinių išteklių, kurie yra nepalyginami su Lietuvos banko kreditavimo galimybėmis“, – sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad konstruktyvūs fiskaliniai pastarųjų metų sprendimai davė vaisių: biudžeto deficito lygis patogiai telpa į Mastrichto rėmus, o valdžios skola per metus netgi šiek tiek sumenko. Tam didelės įtakos turėjo bendra makroekonominė konjunktūra – eksportuojančių sektorių sėkmė pastaraisiais metais ir spartėjantis vidaus paklausos (tiek namų ūkių vartojimo, tiek investicijų) atsigavimas atsispindėjo tiek valdžios sektoriaus finansų pajamų eilutėse, tiek darbo rinkos tendencijose, tiek besikeičiančiuose gyventojų lūkesčiuose ir elgsenoje.

„Didėja Lietuvos skolos vertybinių popierių patikimumas ir patrauklumas finansų rinkose, o augant jų paklausai, stebėsime ir tolesnį Lietuvos vertybinių popierių kainos augimą ir pajamingumų mažėjimą. Tiesa, tarptautinių finansų rinkų dalyviai jau kuris laikas buvo įskaičiavę nemažą dalį šių Standard&Poor`s įvardintų teigiamų veiksnių, nes pastaruoju metu Lietuvos ilgalaikių vertybinių popierių pajamingumai fiksavo vis naujas istorines žemumas“, – sako DNB analitikė.

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda mano, kad S&P padarė įspūdį ir fiskalinės politikos tęstinumas. 2012 m. pabaigoje pasikeitus vyriausybei, buvo nuogąstaujama, kad keisis ir viešųjų finansų valdymo akcentai, rasis daugiau tiesmukų iniciatyvų per trumpą laiką įgyvendinti daugelį rinkimų programose deklaruotų idėjų. Taip neatsitiko. Dar daugiau – dabartinėse diskusijose dėl minimalios mėnesio algos didinimo, krizės metais sumažintų pensijų kompensavimo, naujų mokesčių lengvatų taikymo nuolat skamba būtinybės išsaugoti šalies finansų tvarumą leitmotyvas. „Kol kas sudėtinga surasti bent vieną valdžios sprendimą, kuris buvo įgyvendintas ignoruojant makroekonominio stabilumo aspektą, nors pagundų buvo ne viena.

Ši diržų veržimosi politika nėra kažkoks savitikslis aktas – ji padės apčiuopiamai sumažinti valstybės, įmonių ir namų ūkių skolinimosi išlaidas artimiausioje ateityje“, – pabrėžia G. Nausėda.

Jis pasitelkia Latvijos pavyzdį, kai pagerinus šios šalies kredito reitingą, ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių vidutinis pajamingumas smuktelėjo nuo 3,78 proc. praėjusių metų spalio mėn. iki 2,87 proc. 2014 m. kovo mėn., t.y. beveik 100 bazinių punktų. Šių metų kovo mėn. analogiškas Lietuvos rodiklis buvo 3,33 proc., tačiau dabar atsiranda realios prielaidos valstybei vėl skolintis pigiau ir „palįsti“ po kaimynų latvių palūkanų normomis, kaip kad buvo 2010–2011 m.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...