captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl euro įvedimo tvarkos Seimui liko vienas balsavimas

Seime liko vienintelis balsavimas dėl euro įvedimo tvarkos.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seime liko vienintelis balsavimas dėl euro įvedimo tvarkos.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektui: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 8 parlamentarai. Paskutinis balsavimas dėl šio projekto vyks kitą savaitę. 

Specialus įstatymas numatys praktinius euro įvedimo klausimus: pinigų keitimą, kainų skelbimą, visuomenės informavimą ir kitus. 

Litai į eurus Lietuvos banke bus keičiami neribojant sumos ir neribotą laiką. Apie 500 Lietuvos pašto skyrių pinigus keis irgi nemokamai, bet tik du mėnesius. Kredito unijos sutinka keisti pinigus savo lėšomis.

Pusmetį iki euro įvedimo ir pusmetį po to prekybininkai kainas turės skelbti ir litais, ir eurais.

Drąsos kelio frakcijos atstovė Aurelija Stancikienė piktinosi, kad euras įvedamas neatsiklausus šalies gyventojų nuomonės.

„Be tautos atsiklausimo atsisakysime lito“, – teigė ji ir Seimui pasiūlė paskelbti referendumą dėl euro įvedimo.

„Darbietis“ Mečislovas Zaščiurinskas priekaištavo, kad dėl euro įvedimo daug nuostolių patirs finansinių problemų turinti „Sodra“.

„Lietuvos ekonomika nors ir turės tam tikrą šaltą dušą, žmonės turės, bet tas šaltas dušas išeis į naudą“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Jis pabrėžė, kad nuo pirmojo bandymo įstoti į euro zoną padariusi 8 metų pauzę, Lietuva daug ką pamatė ir išmoko. 

Valstietė Rima Baškienė teigė, kad dabar ne laikas Lietuvai prašytis į euro zoną. Pasak jos, Lietuvai įsivedus eurą, gali tekti prisiimti ir pasidalinti ES skolas, o ES yra valstybių, kurios kelis dešimtmečius, pasak parlamentarės, gyveno netaupiai ir sukaupė daug skolų.

„Ar turi mūsų valstybės tokio masto atliekamas lėšas?“ – teigė R. Baškienė.

Europos Komisija šių metų birželį turėtų pranešti, ar Lietuvai bus leista nuo 2015 metų tapti euro zonos nare. Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close