captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Mačiulis: Rusijos ir Ukrainos konfliktas – ne didžiausia grėsmė pasaulio ekonomikai

Šuo metu blogesnio pasaulio ekonomikos scenarijaus tikimybė yra padidėjusi, tačiau nėra didelė, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, Rusijos ir Ukrainos konfliktas nėra pagrindinė rizika, ja yra Kinijos bei besivystančių rinkų ekonomikos lėtėjimas.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Šuo metu blogesnio pasaulio ekonomikos scenarijaus tikimybė yra padidėjusi, tačiau nėra didelė, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, Rusijos ir Ukrainos konfliktas nėra pagrindinė rizika, ja yra Kinijos bei besivystančių rinkų ekonomikos lėtėjimas.

Pasak ekonomisto, Rusijos ekonomikos lėtėjimo ženklus galėjome pastebėti jau seniai, o savo praeito dešimtmečio augimo stebuklo Rusija negalės pakartoti. Tada jai stebuklingai augti leido brangstanti nafta ir dujos, tačiau šio kozirio Rusija nebeturi: vidutinė naftos kaina mažės ir toliau. Todėl Rusija negalės didinti vidaus vartojimo, viešojo sektoriaus atlyginimų.  

„Rusijos ekonomikoje labiausiai tikėtina stagnacija ar nežymi recesija, tačiau ne gilus nuosmukis. 1999-ųjų Rusijos krizės metu jos skola buvo didesnė, o šiuo metu Rusija turi pakankamai rezervų ir tai leistų Rusijai ilgą laiką išgyventi rimtas ekonomines sankcijas“, – teigia N. Mačiulis.

Rusijos ekonomikos sunkumai trukdys kaimynėms

Ekonomisto teigimu, euro zonos šalių ekonomikoms, ar juolab, viso pasaulio ekonomikai Rusijos problemos įtakos neturės, tačiau Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalims ir kitoms Rytų regione esančioms šalims Rusijos ekonomikos lėtėjimas ir galimos sankcijos atsilieps.

Ekonomistas sako, jog iš Rusijos nuolatinių trikdžių Lietuvos vežėjams ir gamintojams galima tikėtis. Taip pat galima tikėtis, kad jei Rusija trikdys kitų šalių produktų reeksportą per Lietuvą, transporto įmonės, kuriose dirba apie 100 tūkst. darbuotojų, gali patirti didelių sunkumų. Jų jos patirtų ir tuo atveju, jei būtų ribojamos galimybės pirkti kurą iš Rusijos.

Tačiau ilgalaikių ekonominių sankcijų „Swedbank“ ekonomistas teigia neprognozuojantis – tik epizodinius trikdžius.

N. Mačiulis pažymi, kad nuo importo Lietuva yra kur kas labiau priklausoma nei kitos Baltijos šalys: Estijos importas iš Rusijos siekia 6 proc. viso importo, Latvijos – 9 proc., o Lietuvos – 29 proc. Daugiausiai importuojama energijos išteklių – naftos produktų, dujų.

Lietuvos ekonomikos augimas išliks spartus

N. Mačiulio teigimu, nepaisant Rusijos ekonomikos grėsmių, Baltijos valstybės išliks sparčiausiai augančios Europos Sąjungoje. Vidaus vartojimo augimas atsvers silpnėjantį eksporto augimą. Tačiau šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama, atitinkamai, 0,4 ir 0,2 procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.

Vidutinis darbo užmokestis, anot ekonomisto, šiemet augs 5 proc., kitąmet – apie 6 proc.

Nedarbo mažėjimas tęsis, bet bus lėtesnis nei praeitais metais. Tačiau to pagrindine priežastimi nebus nesklandumai dėl eksporto į Rusiją. Tiesiog išlieka struktūrinės problemos: didžioji dalis bedarbių neturi jokio išsilavinimo, o darbo neranda jau daugiau kaip porą metų.

Rusijos ekonomikos lėtėjimas, Baltijos šalims epizodiškai sukeliami trukdžiai bei eksporto į šią Rytų galiūnę sumažėjimas euro įvedimui ir Lietuvos ekonominių rodiklių atitikimui Mastrichto kriterijams neturės, teigia N. Mačiulis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...