captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jungtis su Suomija išaugino pigios elektros importą į Baltijos šalis

Per pirmuosius tris 2014 m. mėnesius Baltijos regionas iš Skandinavijos importavo 1,21 TWh elektros energijos – keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m.
Nove Media nuotr.
Nove Media nuotr.

Per pirmuosius tris 2014 m. mėnesius Baltijos regionas iš Skandinavijos importavo 1,21 TWh elektros energijos – keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m.

Išaugusį importą lėmė žemos elektros kainos Skandinavijos rinkoje bei praėjusių metų pabaigoje pradėta eksploatuoti „Estlink-2“ elektros jungtis. Prognozuojama, kad 2014 m. iš Skandinavijos importuojamos elektros kiekis padidės bent du kartus.

„Gruodį pradėjusi veikti „Estlink-2“ jungtis elektros perdavimo pajėgumus padidino iki 1000 MW, o tai prilygsta trečdaliui visos elektros energijos paklausos Baltijos regione. Užtikrindama didesnį pigios elektros importo galingumą ir brangių gamybos vienetų mažėjimą Baltijos šalyse, jungtis leidžia elektrai pigti. Pavyzdžiui, per pirmuosius tris mėnesius nuo „Estlink-2“ veikimo pradžios 87 proc. valandų rinkos kainos Suomijoje ir Estijoje buvo visiškai vienodos, o tai 28 proc. daugiau nei 2013 m. Visgi Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina šiemet drastiškai nekito dėl riboto perdavimo galingumo iš Estijos į Latviją, tačiau brangesnės vietinės elektros gamybos apimtys mažėjo 17 proc.“, – sako Gatis Junghansas, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.

Pirmus tris 2014 m. mėnesius Estijoje elektros energijos rinkos kaina mažėjo ir kovo mėn. vidutiniškai siekė 31,6 EUR/MWh. Pokyčius lėmė žemos kainos Skandinavijoje dėl šiltos žiemos, palankių hidrologinių sąlygų bei sklandaus – be remonto ar avarinių prastovų – atominių elektrinių veikimo. Tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė elektros energijos rinkos kaina buvo 32 proc. didesnė ir siekė 41,6 EUR/MWh, rašoma „Nove media“ pranešime spaudai.

Pasak G. Junghanso, nors 2014 ir 2015 m. Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos importas iš Skandinavijos rinkos dėl nepakankamo perdavimo tinklo galingumo bus apribotas ties Estijos–Latvijos pasieniu, jau 2016 m., pradėjus veikti „NordBalt“ jungčiai su Švedija, kaina Lietuvoje ir Latvijoje supanašės su pigesne šiaurietiška elektra. Be to, Skandinavijos regiono elektros energijos eksportas iki 2020 metų gali augti iki 50 TWh per metus, o tai – dvigubai daugiau nei viso Baltijos regiono elektros energijos sąnaudos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...