captcha

Jūsų klausimas priimtas

Infliacija lėčiau tirpdo indėlius

Ne vienerius metus terminuotus indėlius graužusi infliacija prislopo. Todėl dabar bankuose laikomos santaupos nenuvertėja, nors už juos siūlomos ir labai mažos palūkanos.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Ne vienerius metus terminuotus indėlius graužusi infliacija prislopo. Todėl dabar bankuose laikomos santaupos nenuvertėja, nors už juos siūlomos ir labai mažos palūkanos.

SEB banko ekonomistų vertinimu, tik šių metų pradžioje nominalios ir realios (atėmus infliaciją – DELFI) palūkanos už terminuotus 6-12 mėnesių trukmės indėlius beveik susilygino.

Šiuo metu SEB bankas už šešių mėnesių indėlį siūlo 0,1 proc. palūkanas, už devynių – 0,25 proc., o už 12 mėn. – 0,3 proc.

Tuo metu, Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausį ir vasarį metinė infliacija buvo 0,2 proc.

„Anksčiau, kai buvo didesnė infliacija, realios palūkanų normos už indėlius buvo neigiamos, o nominalios buvo labai nedidelės, bet teigiamos. Dabar teigiamomis tapo ir tos, ir tos, kadangi infliacijos beveik nebeliko“, – DELFI sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Tačiau ekonomistas pripažįsta, kad toks pokytis labiau matomas analitikams, bet ne taupantiems gyventojams.

„Tai yra daugiau analitinis rodiklis, kuris domina ekonomistus. Paprasti indėlininkai pokyčius pastebi tada, kai yra labai ryškūs pokyčiai. Pavyzdžiui, palūkanų normos ilgą laiką buvo 3 proc., infliacija – 2 proc., bet kai infliacija padidėja iki 10 proc., o palūkanų normos pakyla iki 4 proc., tada indėlininkai suvokia, jog pinigai praranda savo perkamąją galią. Šiuo atveju mes kalbame apie nedidelį pakitimą, kuris veikiausiai plačiųjų indėlininkų gretų liko nesuvoktas ir neįvertintas“, – sakė G. Nausėda.

Jis prognozuoja, kad tokios tendencijos gali tęstis kurį laiką.

„Toks status quo gali išsilaikyti metus ar pusantrų. Tačiau norint, kad tai gerokai pakeistų žmonių elgesį, kai pastaruoju metu iš terminuotų indėlių buvo bėgama į einamąsias sąskaitas, reikia, kad padidėtų nominaliosios palūkanų normos. Tačiau šiuo metu tokių prielaidų nėra“, – komentavo pašnekovas.

Pasak jo, tokias nedideles indėlių palūkanas lemia žemų palūkanų normų aplinka.

„Ji susiklostė todėl, kad net ir žemomis palūkanų normomis negalima suteikti kredito, nes yra labai ribotas apetitas skolintis. Paprastai kalbant, bankai pritraukia indėlius, kad juos perskolintų. Jeigu nėra galimybių perskolinti brangiau arba net apskritai paskolinti, tada indėlių pinigai tampa mažiau reikalingi ir už juos mokamos mažesnės palūkanos“, – sakė G. Nausėda.

Pastebima, kad vis daugiau žmonių pinigus laiko einamojoje sąskaitoje ir nesivargina sudaryti terminuoto indėlio sutarčių.

Tačiau dar praėjusiais metais šio banko ekonomistai apskaičiavo, kad laikydami pinigus einamosiose sąskaitose gyventojai per mėnesį neteko 1,5 mln. Lt pajamų.

Pasirinko, kur padėti santaupas

SEB banko ekonomistų vertinimu, šiuo metu investicijos į nekilnojamąjį turtą (NT) neturi konkurentų tarp alternatyvių lėšų panaudojimo būdų. Praėjusiais metais į šią sritį gyventojai investavo 3,3 mlrd. Lt, o 2012 m. – 2,8 mlrd. Lt.

„Gyventojų santaupų įplaukimas į skirtingus investavimo uostus yra NT rinkos naudai. Kitaip tariant, laisvi pinigai plaukia į šią rinką“, – tvirtino G. Nausėda.

Žmones veikia ir psichologija, nes kai kas mano, jog įvedus eurą kainos didės. Tačiau šie lūkesčiai, pasak ekonomisto, nepagrįsti.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų pradžioje bankuose gyventojai laikė rekordinę indėlių sumą – 47,6 mlrd. Lt.

Pristatydamas Lietuvos makrekonomikos apžvalgą antradienį G. Nausėda prognozavo, kad artėjant euro įvedimui indėlių suma dar padidės, nes dalis gyventojų į bankus atneš namuose laikomus grynuosius pinigus.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šalyje grynaisiais cirkuliuoja daugiau nei 11 mlrd. Lt.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...