captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trys ketvirtadaliai šalies verslininkų pritaria euro įvedimui

Dauguma Lietuvos verslininkų pritaria euro įvedimui, tačiau mano, jog ir valstybė, ir jie patys dar nėra gerai pasiruošę. Nepaisant to, dauguma įmonių vadovų tiki euro nauda jų verslui, rodo banko „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa.
I. Juodytė (BFL) nuotr.
I. Juodytė (BFL) nuotr.

Dauguma Lietuvos verslininkų pritaria euro įvedimui, tačiau mano, jog ir valstybė, ir jie patys dar nėra gerai pasiruošę. Nepaisant to, dauguma įmonių vadovų tiki euro nauda jų verslui, rodo banko „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa.

20 proc. apklaustųjų teigė, jog eurą reikėjo įvesti jau anksčiau, 27 proc. – jog tai būtina padaryti 2015 metais, o 26 proc. eurui pritaria, tačiau mano, jog skubėti nereikia. Euro įvedimui nepritaria 25 proc. įmonių vadovų – pusė jų galvoja, kad euro nereikia artimiausius metus, kiti – jog nereikia iš viso.

„Euro įvedimo planai teigiamai veikia verslo lūkesčius, nes euras yra stabilizuojantis veiksnys šalies ekonomikai. Tiesa, daugumos įmonių vadovų nuomone, tokiems pokyčiams valstybei dar reikia ruoštis – daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad šalis euro įvedimui kol kas yra pasiruošusi tik iš dalies, o penktadalis galvoja, jog šalis yra nepasiruošusi visai. Tačiau šalies pasirengimą verslininkai vertina geriau nei savo pačių vadovaujamų įmonių“, – pranešime sakė „Danske Bank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dinas Petrikas.

Anot apklausos, vienos įmonės euro įvedimui pradės ruoštis tik tada, kai dėl to bus galutinai aišku, kitos galvoja, jog atskiro pasiruošimo nereikės, o trečios jau yra pasiruošusios, ruošiasi ar jau planuoja pradėti tai daryti. Yra ir tokių įmonių, kurios pripažino nežinančios, kaip reikėtų pasiruošti valiutos keitimui.

Pasak D. Petriko, įsivedusių eurą šalių patirtis rodo, kad vienkartinės valstybės ir privataus sektoriaus valiutos keitimo išlaidos vidutiniškai siekia apie 0,5 proc. šalies BVP.

Tuo metu Lietuvoje, kaip rodo tyrimas, beveik pusė įmonių vadovų mano, jog papildomų kaštų jie nepatirs, ketvirtadalis to dar nėra įvertinę, kas penktas mano, jog perėjimas prie euro pareikalaus iki 5 tūkst. litų, 5 proc. – nuo 5 iki 10 tūkst. litų, o 3,2 proc. – daugiau nei 10 tūkst. litų.

„Euro įvedimui įmonės turės paruošti apskaitos ir kitas informacines sistemas, taip pat bus perskaičiuoti mokesčiai, akcijos, pajai, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai. Apklausoje verslininkų nurodytos išlaidos euro įvedimui yra susijusios su įmonės dydžiu. Mažiausių įmonių, kuriose dirba iki 4 darbuotojų, vadovai kur kas dažniau teigė, jog euro įvedimas papildomų sąnaudų nepareikalaus. O įmonių, turinčių daugiau nei 250 darbuotojų, vadovai įvardino kur kas didesnes sumas“, – teigė D. Petrikas.

Teigiama euro įvedimo įtaka jų verslo rezultatams įsitikinę 37 proc. įmonių vadovų, 34 proc. mano, jog valiutos pakeitimas rezultatams įtakos neturės, apie galimą neigiamą įtaką galvoja 20 proc.

Lietuvos įmonių vadovų apklausą vasario mėnesį „Danske Bank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Rait“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...