captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euro įvedimu susirūpinusi valdžia užsimojo iš peties

Gyventojų palaikymu euro įvedimui susirūpinusi valdžia užsimojo iš peties. Netrukus eurą matysime tiek, kad nuo jo iš esmės nepabėgsi.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Gyventojų palaikymu euro įvedimui susirūpinusi valdžia užsimojo iš peties. Netrukus eurą matysime tiek, kad nuo jo iš esmės nepabėgsi.

Geriausias televizijų ir radijo stočių eteris, brangiausi plotai laikraščiuose ir interneto portaluose, lauko reklamos stendai, prekybos centrai ir net viešasis transportas. Finansų ministerija visą šį plotą ketina išnaudoti reklamos apie eurą sklaidai.

Be to, po Lietuvą važinės vadinamasis „eurobusas“, bus organizuojami seminarai apie eurą, o verslininkai turės iki rugpjūčio pasižadėti nežaisti su kainomis po euro įvedimo.

Nuo A iki Zarasų

Finansų ministerijos paskelbtoje žiniasklaidos planavimo ir reklamos talpinimo paslaugų techninėje specifikacijoje pateikiami du pagrindiniai euro populiarinimo plano elementai: reikalavimai informacijos sklaidai ir numatomų sklaidos priemonių sąrašas. Pirmoji dalis užima keturis puslapius, antroji – šešis.

Šiuose šešiuose puslapiuose – nacionaliniai ir regioniniai dienraščiai, žurnalai, televizijos, radijo stotys, portalai, reklaminiai stendai, viešojo transporto stotelių paviljonai, ekranai autobusuose, troleibusuose ir prekybos centruose. Ir taip – visoje Lietuvoje. Vaizdžiai tariant, nuo A iki Zarasų.

Ministerija taip pat nustato konkrečius reikalavimus, kiek visos informacijos tenka konkrečioms žiniasklaidos grupėms. Nacionaliniams dienraščiams turi tekti ne mažiau 40 proc. visos per spaudą platinamos informacijos. Nacionaliniai televizijos kanalai turėtų gauti bent pusę visos televizijoms numatytos euro reklamos, nacionalinės radijo stotys – bent 60 proc. savo srities reklamos. Internetinei reklamai tokie sklaidos kriterijai nėra numatyti.

Lauko reklamos stenduose ministerija norėtų euro reklamas matyti nuo 3 iki 6 mėnesių. Viešajame transporte numatoma „transliuoti vaizdo klipus ar kitą vaizdo informaciją ne rečiau nei kas 10 min. dažniu kiekviename ekrane per vieną dieną“. Prekybos centrų ekranų kampanijoje turėtų būti bent 10.

Reikalavimas – įkalbėti du trečdalius

Tai ne vienintelė euro populiarinimo kampanijos dalis. Finansų ministerija taip pat ieško renginių organizatorių, kurie imtųsi euro viešinimo organizuojant susitikimus su gyventojais bei pasikinkius vadinamąją „eurobusą“.

Paskelbtoje pirkimo techninėje specifikacijoje Finansų ministerija išskiria devynias gyventojų grupes, į kurias turi būti sutelkta komunikacija renginių metu. Tai verslininkai ir ūkininkai, žurnalistai, jaunimas, mokytojai, pensininkai, socialinių išmokų gavėjai, neįgalieji, tautinės mažumos bei „atokių vietovių ir vienkiemių gyventojai“. Šias tikslines grupes ministerija siekia informuoti apie litų keitimo į eurus kursą bei būdus, vadinamąją „sąžiningo kainų perskaičiavimo kampaniją“, vartotojų teisių apsaugą įvedus eurą, svetainę euro.lt ir kitus kampanijos aspektus.

Ministerija taip pat atskleidžia pageidaujamą rezultatą. Konkurso laimėtojas privalės organizuoti renginių dalyvių apklausas. Jos turi parodyti, kad „daugiau kaip 2/3 renginio dalyvių renginio aktualumą turi vertinti teigiamai“.

Kampanijos akcentas – „eurobusas“

Dokumente taip pat išvardijama, kokių renginių nori Finansų ministerija. Tai seminarai tikslinėms grupėms šešiasdešimtyje Lietuvos savivaldybių, Eurobuso kelionė po Lietuvą, mokyklų programa „Euro dienos mokykloje“, bibliotekų programa apie eurą, euro įvedimo renginiai 3 didžiuosiuose miestuose, verslo subjektų geros verslo praktikos memorandumo pasirašymas bei Europos Komisijos parodos apie eurą eksponavimas.

Seminarams ministerija taiko aiškius kriterijus. Renginių turi būti nuo 60 iki 120, viename renginyje vidutiniškai turi dalyvauti apie 100 žmonių. Ne mažiau 40 proc. seminarų dalyvių turi būti verslininkai.

Atskiras punktas šioje strategijoje tenka „eurobuso“ kelionei po Lietuvą.

„Kelionei po Lietuvą paslaugų teikėjas turi pasiūlyti Eurobusą – ne mažiau kaip 16 vietų euro ženklu ir šūkiu dekoruotą mikroautobusą, ne senesnį nei 7 metų, tvarkingos išvaizdos. Euro ženklai ir šūkiai turi būti ryškūs, patrauklūs, aiškiai matomi, atitikti ženklo naudojimo vadovą, apipavidalinimas turi būti kokybiškas ir atsparus atmosferos poveikiui. Eurobuse turi būti mikrofonas ir garsiakalbiai bei galimybė transliuoti garso įrašus taip, kad garsas būtų girdėti ne mažiau nei 10 metrų spinduliu“, – reikalavimus vardija Finansų ministerija.

Be to, pirkimo dokumentuose atskleidžiama, iki kada prekybininkai ir kiti verslininkai turi pasirašyti vadinamąjį geros valios memorandumą – savotišką įsipareigojimą nemanipuliuoti kainomis po euro įvedimo. Parašus po šiuo dokumentu verslo atstovai turi sudėti iki rugpjūčio 1 d.

Finansų ministerija taip pat ketina paleisti nemokamą telefono liniją, kuria skambinantys gyventojai turėtų sulaukti visų atsakymų apie euro įvedimą. Skaičiuojama, kad per mėnesį bus sulaukiama apie 5 tūkst. skambučių.

Ar įkalbėjo dėl euro – paaiškės po jo įvedimo

Visa ši kampanija – reklama, renginiai ir kitos viešinimo priemonės – gali kainuoti iki 10,5 mln. Lt.

„Lietuva šiuo požiūriu nėra išskirtinė – vadovaujamės Estijos ir Latvijos praktika bei Europos Komisijos rekomendacijomis, kurios yra 1 euras vienam gyventojui. 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 3 mln. 043 tūkst. nuolatinių gyventojai. Tad kampanijos apimtis galėtų siekti iki 3 mln. 43 tūkst. eurų arba 10 mln. 506 tūkst. litų. Tai nereiškia, kad visą šią sumą ir išleisime. Tikimės, kad konkurencija atliks savo darbą ir sąnaudos bus mažesnės“, – DELFI teigė Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas.

Jis pažymėjo, kad iki 50 proc. visų kampanijos išlaidų turėtų finansuoti Europos Sąjunga.

Euro viešinimo kampaniją paleisti sutarė valdančiųjų politinė taryba. Tada skelbta, jog kampanijos tikslas – pasiekti, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pritartų euro įvedimui. Tiesa, Finansų ministerija konstatuoja, jog kampanijos rezultatai bus žinomi tik kitąmet, t. y. jau po euro įvedimo.

„Visuomenės nuomonės pokyčius nuo 2013 metų galėsime palyginti, kai naujausius duomenis paskelbs „Eurobarometras“ – apie šį birželį. Galutiniai rezultatai paaiškės po euro įvedimo. Naujausi „Eurobarometro“ duomenys leis įvertinti aktualią padėtį ir pasirinkti reikiamas priemones, kurios pasiektų tikslines auditorijas per didžiąją informacinę kampaniją. Tą darysime suvieniję valstybės institucijų pajėgas su viešųjų ryšių bendrovės ar bendrovių, kurios nugalės konkurse, pagalba“, – teigė G. Šniukas.

Pasak jo, reklamos ir renginių kampanijoms teks maždaug pusė visų viešinimui numatytų pinigų.

„Euro įvedimo informacinėje kampanijoje numatomi keturi dideli pirkimai – žiniasklaidos planavimo ir reklamos talpinimo, renginių organizavimo, socialinės reklamos gamybos ir viešųjų ryšių paslaugų (iš esmės siejamo su sąžininga kainų perskaičiavimo kampanija) bei žiniasklaidos projektai. Konkrečios sumos bus įvardintos pirkimo dokumentuose.

Kalbant apie bendrą biudžetą, žiniasklaidos planavimo ir reklamos talpinimo paslaugoms (informacijos skelbimo visoje žiniasklaidoje, reklamos stenduose ir kitur) preliminariai numatoma skirti 35-40 proc., renginių organizavimo konkursui iki 15 proc. viso biudžeto. Kaip jau minėjome, galutinė išlaidų suma priklausys nuo rinkos sąlygų“, – skaičiavo G. Šniukas.

Už žaidimus su kainomis žada baudas

Tiesa, ne visas euro kampanijos paketas valstybei kainuos papildomus pinigus. Anot G. Šniuko, euro populiarinimu jau po bendrosios ES valiutos įvedimo rūpinsis ir valstybinės institucijos, medžiosiančios verslininkus, kurie po euro įvedimo sumanys papiktnaudžiauti kainomis.

„Numatytos ir gausios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bei kitų institucijų inspektorių pajėgos, kurios vykdys specialius patikrinimus dėl kainų perskaičiavimo. Pažeidėjai bus pirmiausiai įspėjami, o už nuolatinius tyčinius pažeidimus taikomos solidžios baudos. Svarbiausia – apie tokius nesąžiningus atvejus visuomenei bus pranešama viešai“, – žadėjo ministerijos atstovas.

I. Zokas: pirmiausiai reikia kovoti su požiūriu, kad „viskas brangs“

Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas DELFI teigė, jog siekiant palankesnio požiūrio į eurą, pirmiausiai reikia ne skleisti reklamas, o kovoti su įsišaknijusiu požiūriu, jog po euro įvedimo „viskas brangs“.

„Darome įvairių tyrimų ir matome, kad dar yra nemaža dalis visuomenės – galbūt mažesnė negu 50 proc. – kuriems yra nemažai klausimų dėl techninių euro įvedimo dalykų. O kitas dalykas – yra daug mitų apie patį eurą. Vienas iš jų, gajausias, yra, kad viskas brangs vien dėl to fakto, kad euras bus įvestas“, – kalbėjo I. Zokas.

Tarp kitų gajų mitų „Spinter tyrimų“ vadovas įvardijo įsitikinimą, kad litas, priešingai nei euras, yra „stabili valiuta“, nors lito „stabilumą“ užtikrina tik tai, kad jis jau 12 metų fiksuotu kursu susietas su euru. I. Zoko nuomone, būtent dėl tokių ir panašių mitų gausos informavimo kampanija yra reikalinga.

Pašnekovo teigimu, labiausiai informacijos apie euro įvedimą trūkumas juntamas provincijoje, tarp žemesnio išsilavinimo gyventojų.

Paklaustas, ar reklamos ir informavimo kampanija gali pasiekti viešosios nuomonės lūžį euro naudai, I. Zokas teigė, kad laiko tam kol kas pakanka, o viską lems informacijos kokybė ir jos pateikimas.

„Manau, visiškai įmanoma, kad iki paties euro įvedimo datos pozityviai vertinančių eurą būtų bent jau aritmetinė dauguma, palyginti su skeptikais. Rimta aritmetinė dauguma, t. y. gerokai daugiau negu 50 proc.“, – svarstė „Spinter tyrimų“ vadovas.

Sykiu pašnekovas pastebi, kad dėl euro populiarinimo lyg ir sutarę valdančiosios koalicijos politikai tuo pačiu metu žarstosi prieštaringais pareiškimais: vieni vardija euro pliusus, kiti kartoja „viskas brangs“ ir kitus mitus.

„Pagrindiniai informacijos skleidėjai yra politikai, ir tie politikai, kiek tenka skaityti žiniasklaidoje, kalba priešingai – netgi tos pačios valdančiosios koalicijos politikai. Tai mes apie jokią pažangą negalime kalbėti. Ir gali būti labai didelė bėda, jeigu mes išleisime didelius pinigus reklaminei kampanijai, o tuo metu kai kurie politikai neatsakingai leis sau kalbėti priešingus dalykus, vaikydamiesi pigaus populizmo. Tada bus galima sakyti, kad tai pinigų mėtymas vėjais“, – reziumavo I. Zokas.

Finansų ministerija tikina, jog su mitais apie eurą kovojama ir dabar.

„Šie mitai griaunami ir dabar – politikų, ekonomistų ir pačių žmonių lūpomis. Prisideda ir teigiamas Latvijos pavyzdys. Kalbamės ir toliau kalbėsime šiomis temomis su visuomene, pateiksime faktus, statistiką. Natūralu, kad vienas pagrindinių bendravimo būdų bus informavimas per žiniasklaidą, tačiau bus daug susitikimų ir kitų priemonių. Kadangi uždavėte klausimus apie mitus, tai mielai į juos atsakysime. Eurą Lietuvoje iš esmės turime jau nuo 2002 metų, kai su šia valiuta tvirtai susiejome litą, tad lito stabilumas iš esmės jau dvylika metų priklauso ir nuo euro stabilumo“, – teigė ministerijos atstovas G. Šniukas.

Stengsis neperkrauti informacija

Ministerija žada euro reklamą ir viešinimą kontroliuoti, kad visuomenė nebūtų „perkrauta“ informacija apie bendrąją ES valiutą.

„Perkrovimo“ sieksime išvengti – mums rūpi gyventojus ir verslą tinkamai informuoti, o ne užversti juos informacijos lavina, vien tam, kad euro „būtų visur“. Pirkime turime nusimatyti visus galimus sklaidos kanalus, o naudosime juos taip, kad informacija kuo efektyviau pasiektų tą tikslinę auditoriją, kuriai ji yra skirta. „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvoje plačioji visuomenė pirmiausia pageidauja gauti informaciją per televiziją, toliau – internetas, laikraščiai ir žurnalai bei radijas. Pastarasis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus žmonių. Į visus faktorius atsižvelgsime“, – teigė G. Šniukas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close