captcha

Jūsų klausimas priimtas

Suskaičiavo, kiek Lietuvai kainuos bėdos su Rusija

Valstybės institucijos skaičiuoja, kad dėl problemų su Rusija šiemet Lietuvos biudžetas gali netekti iki 0,5 mlrd. Lt mokesčių pajamų, o ekonomikos augimas gali sulėtėti kone perpus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Valstybės institucijos skaičiuoja, kad dėl problemų su Rusija šiemet Lietuvos biudžetas gali netekti iki 0,5 mlrd. Lt mokesčių pajamų, o ekonomikos augimas gali sulėtėti kone perpus.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis tvirtina, kad jeigu išsipildytų juodžiausias scenarijus, pasekmės būtų kur kas blogesnės.

Tačiau niekas kol kas nesiryžta prognozuoti, kaip išsipildžius prognozei biudžetas vėl imtų taupyti ir kam pirmiausiai tektų karpyti išlaidas.

Premjero atstovė spaudai Evelina Lazdauskienė DELFI sakė, kad remiantis preliminariais skaičiavimais, jeigu 30-40 proc. sumažėtų eksporto į Rusiją apimtys, Lietuvos BVP prieaugis 2014 m., lyginant su prognozuotu, galėtų sumažėti apie 1,3 – 1,6 proc. punkto. Pajamos į įvairius biudžetus tokiu atveju būtų mažesnės apie 0,4-0,5 mlrd. Lt. Iš viso šiemet kartu su Europos Sąjungos parama į valstybės ir savivaldybių biudžetus planuota surinkti 29,9 mlrd. Lt.

Šiems metams Finansų ministerija buvo prognozavusi 3,4 proc. BVP augimą. Taigi išsipildžius šiam scenarijui, jis sumažėtų beveik perpus.

„Būtina turėti omeny, kad prekybos apimtys su Rusija gali mažėti ne tik dėl galimų administracinių importo į Rusiją ribojimų (šiuo metu draudžiama įvežti kiaulieną – DELFI), bet ir dėl Rusijos rublio kurso smukimo bei galimai mažesnio nei anksčiau prognozuoto Rusijos ekonomikos prieaugio 2014 m. Tačiau kol kas jokio pagrindo keisti Lietuvos BVP ar biudžeto pajamų prognozių nėra“, – tvirtino ji.

Pasak premjero atstovės spaudai, Vyriausybė imasi būtinų žingsnių, kad galimas eksporto apimčių į Rusiją sumažėjimas būtų kompensuojamas labiau diversifikuojant eksporto rinkas ir toliau didinant vidaus paklausą.

„Padėtis yra ir bus nuolat stebima, o ekonominės ir finansinės prognozės, esant reikalui, bus koreguojamos. Apie teoriškai galimo biudžeto pajamų sumažėjimo kompensavimą ar numatytų asignavimų mažinimą kol kas kalbėti pagrindo taip pat nėra“, – tvirtino E. Lazdauskienė.

Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad dėl Rusijos problemų ekonomika gali netekti 1,6 proc. BVP.

Vietoj kilimo būtų šliaužimas

„Aišku, kad poveikis bus, bet kokio dydžio, negaliu pasakyti, nes nesu burtininkas. Tačiau visų lūkesčiai yra, kad pablogės, o paprastai būna taip, kad ekonomikoje sulaukiama to, ko laukiama“, – DELFI sakė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas, taip pat skaičiuojantis, kad per metus gali būti nesurinkta iki 0,5 mlrd. Lt mokesčių.

Pasak jo, jeigu iš tiesų išsipildytų prognozė ir vietoj laukiamo 3,4 proc. augimo liktų mažiau nei 2 proc., tuomet Lietuvai tai reikštų grįžimą atgal.

„Tai būtų grįžimas į sąstingį. Tai būtų galima vadinti ne ekonomikos augimu, bet šliaužimu – vis tiek judi į priekį, bet ne šokinėji kaip zuikis, o šliauži. Tačiau siūlyčiau palaukti ir būti optimistais“, – dėstė Seimo narys.

Jis siūlė palaukti porą mėnesių ir tada įvertinti realų poveikį, nes dabar jokių pokyčių nematyti. Finansų ministerijos duomenimis, per pirmus du mėnesius surinkta 97,8 proc. mokesčių. Taigi nuo plano atsiliekama daugiau nei 61 mln. Lt.

Paklaustas, kurios sritys tokio scenarijaus atveju gautų mažiau lėšų iš biudžeto, jis sakė: „Turbūt tie, kurie yra sąlyginai mažiausiai jautrūs ir yra didžiausi, tai švietimo, sveikatos sferos, investiciniai projektai“.

K. Glaveckas svarstė, kad metų viduryje biudžetas gali likti ir neperžiūrėtas dėl laukiamo sprendimo, ar Lietuva galės nuo 2015 m. įsivesti eurą.

„Žinote, prieš vestuves reikia gražiai atrodyti“, – sakė jis.

Juodojo scenarijaus atveju būtų kur kas liūdniau

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis laikosi nuomonės, kad šiuo metu dar yra daug kas neaišku, todėl tikslias išvadas daryti sunku.

„Pirmiausiai reikėtų atsakyti į klausimus, kiek eksporto prarastume įvairiose srityse: prekių ir paslaugų, turizmo. Aš manau, kad šis skaičius yra labai orientacinis“, – DELFI sakė jis.

Pasak ekonomisto, juodžiausio scenarijaus atveju lauktų kur kas didesnės netektys nei 1,6 proc. BVP.

„Jeigu išsipildytų patys blogiausi nuogąstavimai ir sustotų visas eksportas į Rusiją. Tada prarastume daug daugiau nei 1,6 proc. Dabar aš nedrįstu prognozuoti kiek, bet, matyt, keliskart, nes Lietuvos ekonomika nuo eksporto yra labai stipriai priklausoma, o į Rusiją keliauja apie 20 proc. prekių be naftos produktų ir apie 25 proc. paslaugų eksporto. Visa tai praradus jau darytųsi kažkas panašaus į 2009 m. krizę. Tiesa, tais metais buvo ir bankinės sistemos kolapsas, todėl eitų kalba apie mažesnį nuosmukį“, – sakė jis.

R. Rudzkio nuomone, jeigu vis dėlto išsipildytų oficialių institucijų prognozės, tokiu atveju vidury metų būtų peržiūrimas biudžetas ir mažinamos išlaidos.

Jis nesiėmė spėti, kokios išlaidų mažinimo politikos imtųsi valdantieji.

„Aš pats žiūrėčiau į biudžeto išlaidų struktūrą. Jos jokiu būdu neturi būti mažinamos visiems proporcingai, reikia numatyti išlaidas, kurios Lietuvai yra mažiausiai svarbios. Seniai žinomos yra viešųjų pirkimų, neefektyvaus valstybės įmonių valdymo problemos. Į tai reikia toliau ir gilintis, galbūt atsisakyti investicijų, kurios neduos greitos naudos ir kurios yra per mažai efektyvios“, – kalbėjo ekonomistas.

„Mūsų gyventojų skaičius traukiasi, jaunimo mažėja, galima žiūrėti, ar tikrai visos numatytos išlaidos švietimui ir sveikatos apsaugai yra būtinos, gal kažkur galima būtų sutaupyti. Bėda tame, kad mūsų neilga nepriklausomybės istorija rodo, kad kai biudžetas susiduria su problemomis, einama lengviausiu keliu – kerpama horizontaliai visiems po lygiai', – pridūrė pašnekovas.

Jis nesiėmė spręsti, kaip politikų elgesiui įtaką gali daryti kitąmet vyksiantys savivaldos rinkimai.

DELFI primena, kad Rusijai įvedus kariuomenę į Krymo teritoriją ir galiausiai ją aneksavusinvestuotojai ėmė nusigręžti nuo šios šalies.

Londone įsikūrusios ekonominių tyrimų bendrovės „Capital Economics“ duomenimis, iš Rusijos pirmąjį šių metų ketvirtį gali būti atitraukta 70 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui per visus praėjusius metus atitraukta 63 mlrd. JAV dolerių.

Investuotojams atitraukiant kapitalą dėl to pradėjo nuvertėti rublis, todėl Rusijos centriniam bankui teko 1,5 proc. padidinti bazines palūkanų normas nuo 5,5 proc. iki 7 proc. Dėl šio sprendimo pabrango skolinimasis, buvęs stiprus Rusijos vidaus vartojimo impulsas.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ skaičiuoja, kad nuo metų pradžios Rusijos rublis dolerio atžvilgiu smuko 9,4 proc.

Analitikai prognozuoja, kad šiemet Rusijos ekonomika augs nuo 0 proc. iki 1,5 proc. vietoj prognozuotų daugiau nei 2 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...