captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kova dėl „centas vietoj parašo“ metodo

Išradę būdą kaip identifikuoti kliento tapatybę greitųjų kreditų bendrovės kenčia nuo savo išradingumo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, kad greitųjų kreditų bendrovių klientų tapatybės nustatymo metodika nepakankama. Tuo metu greitų kreditų bendrovių atstovai tiki, kad jų naudojamas būdas patikimas.  
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Išradę būdą kaip identifikuoti kliento tapatybę greitųjų kreditų bendrovės kenčia nuo savo išradingumo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, kad greitųjų kreditų bendrovių klientų tapatybės nustatymo metodika nepakankama. Tuo metu greitų kreditų bendrovių atstovai tiki, kad jų naudojamas būdas patikimas.

Greitųjų kreditų bendrovės ne visada turi galimybę klientui išduoti paskolą su klientu susitikus fiziniu būdu. Tokiais atvejais kai kurios bendrovės naudoja savo metodiką – kliento, prisijungusio prie savo elektroninės bankininkystės, paprašo pervesti 1 ct į bendrovės sąskaitą ir tokiu būdu klientas neva patvirtina, kad leidžia patikrinti jo duomenis. Kai duomenys patikrinami, klientas perveda dar 1 ct kaip sutikimą su sutarties sąlygomis. Tokiu būdu kai kurios greitųjų kreditų bendrovės 1 ct laiko parašu. Tačiau pagal galiojančius įstatymus ir tvarką įmonės privalo turėti kliento tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, kad procedūra atitiktų visus reikalavimus.

Pernai dėl kliento tapatybės nustatymo reikalavimų nesilaikymo 8 tūkst. Lt bauda jau buvo nubaustas „4finance“ („SMS Credit“) direktorius Gediminas Velička. FNTT teigė, kad patikrinus klientų, su kuriais sutartys buvo sudarytos internetu, bylas, paaiškėjo, kad klientai fiziškai nedalyvavo nustatant jų tapatybę, taip pat nebuvo rasta klientų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų. Greitųjų kreditų bendrovėms nurodyta, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą informacijos apie klientą, gaunamos kartu su kliento pavedimu iš banko, nepakanka, kad būtų tiksliai nustatyta kliento tapatybė.

Tačiau greitųjų kreditų bendrovių atstovai tiki, kad elektroninė bankininkystė yra pakankamas būdas nustatyti žmogaus tapatybę.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas teigia, kad kliento tapatybės nustatymas elektroninės bankininkystės pagalba turėtų būti įteisintas kaip alternatyva.

„Žmogui, teikiant finansines paslaugas, netgi nuotoliniu būdu, reikia klientą identifikuoti fiziniu būdu, bet manome ir matome, kad šiai dienai technologijos žengia į priekį ir daug klausimų sprendžiama elektroniniu būdu. Jei tokiu būdu [per elektroninę bankininkystę] jus identifikuoja Registrų centras, Sodra, Mokesčių inspekcija, tai manome, kad toks archajiškas reikalavimas [turėti dokumentų kopijas] yra grįžimas atgal, internetinių paslaugų vystymosi stabdis“, – kalbėjo pašnekovas.

L. Valicko teigimu, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis pavogti yra netgi sunkiau nei fizinį dokumentą, nes dalis kodų yra žinoma tik pačiam žmogui.

„Manome, kad elektroninė bankininkystė ir ši paslauga yra pakankamai saugi. Žinome, kad savo namų raktų negalima niekam patikėti. Jei žmogus atiduoda savo raktus į elektroninę bankininkystę, o ir taip būna, tai už tai gali atsakyti tik jis pats“, – kalbėjo pašnekovas.

Šiuo metu nuotoliniu būdu kliento tapatybę teisiškai galima identifikuoti tik elektroniniu parašu ar gaunant tapatybę patvirtinantį dokumentą iš trečiųjų šalių. Vis dėlto, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininko nuomone, technologijoms žengiant į priekį identifikavimo alternatyvomis turėtų tapti ir elektroninė bankininkystė, mobilus parašas.

Pernai balandį FNTT susitikime su Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atstovais pareikalavo greitųjų kreditų įmones tobulinti klientų tapatybės nustatymo procedūras. Tuomet prabilta apie įtarimus, kad greitųjų kreditų įmonės išduoda kreditus, tinkamai neidentifikuodamos kliento tapatybes.

FNTT laikosi pozicijos, kad, jei greitųjų kreditų klientas savo tapatybę patvirtina elektroniniu parašu, jo tapatybė yra nustatyta tinkamai. Elektroninio parašo naudojimas kaip tapatybės nustatymas buvo patvirtintas praėjusių metų rugpjūčio mėnesio Vyriausybės nutarimu. Iki tol buvo pripažįstamas tapatybės nustatymas naudojantis trečiosiomis šalimis – kai dokumentai gaunami iš, pavyzdžiui, kito greitųjų kreditų davėjo. Taip pat nuotoliniu būdu sudarant sutartis patikrinti kliento tapatybę galima gavus notaro patvirtintą asmens dokumento kopiją (popierinę ar elektroninę).

Taigi greitųjų kreditų bendrovės kartu su elektroninės bankininkystės patvirtinimu galėtų klientų asmens tapatybės dokumentų kopijų prašyti iš komercinių bankų. Tačiau tam reikalingas susitarimas su bankais.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas aiškino, kad bankai galėtų teikti greitųjų kreditų bendrovėms asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas su kliento sutikimu, tačiau dėl tokių susitarimų reikia atskirai bendrovėms derėtis su bankais.

„Niekas nedraudžia kredito įstaigoms susitarti su partneriais. Jei yra saugumo procedūros ir bankai pasitiki šiomis įstaigomis, tai galima sutarti, kad už tam tikrą mokestį būtų teikiamos tos kopijos, bet tai negali būti automatiška tvarka – kad vienas renka dokumentus, atlieka darbą, o kažkas už vieną centą naudoja tą informaciją“, – komentavo S. Kropas.

Pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą už kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus įmonių vadovams gresia nuo 8 iki 20 tūkst. Lt bauda. FNTT griežčiau greitųjų kreditų įmonių veiklą pradėjo prižiūrėti nuo 2009 m. Tais metais buvo patikrinta 11 įmonių, penkiose buvo rasta pažeidimų ir jos nubaustos. 2011 m. buvo skirtos dvi baudos. Šiemet jau užfiksuoti trys pažeidimai.

Šiuo metu Lietuvos banko Viešajame vartojimo kredito davėjų sąraše yra 150 įmonių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...