captcha

Jūsų klausimas priimtas

Juodasis auksas: iš naftos uždirba ir ją išgaunančios įmonės, ir spekuliantai

Nafta pelną atneša daugeliui, kas tik prie jos prisiliečia.Uždirba naftą išgaunančios įmonės, pasipelno ir tie, kurie naftą tik perparduoda. Be to, naftos perdirbimo sektorius svarbus ir visai Lietuvos ekonomikai, kuri vien iš „Orlen Lietuva“ gamyklos pernai gavo 1,4 mlrd. Lt mokesčių.
Naftos platforma, Reuters/Scanpix nuotr.
Naftos platforma, Reuters/Scanpix nuotr.

Nafta pelną atneša daugeliui, kas tik prie jos prisiliečia.Uždirba naftą išgaunančios įmonės, pasipelno ir tie, kurie naftą tik perparduoda. Be to, naftos perdirbimo sektorius svarbus ir visai Lietuvos ekonomikai, kuri vien iš „Orlen Lietuva“ gamyklos pernai gavo 1,4 mlrd. Lt mokesčių.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuvoje išgauta 4,3 mln. tonų naftos.  Tuo metu, pavyzdžiui, Norvegijoje vien per metus išgaunama per 116 mln. tonų. Nepaisant to, kad juodojo aukso upės Lietuvoje neteka, nafta gyvybiškai svarbi tiek verslininkams, tiek visai Lietuvos ekonomikai.

Biudžeto maitintoja

Neabejotina naftos verslo lyderė yra „Orlen Lietuva“. Įmonė perdirba dvigubai daugiau naftos per metus nei Lietuva yra jos išgavusi nuo 1990-ųjų. Per metus maksimaliai „Orlen Lietuva“ gali perdirbti 10 mln. tonų naftos. Pernai metų pradžioje buvo išnaudota apie 88 proc. maksimalaus pajėgumo, metų pabaigoje – apie 70 proc.

„Orlen Lietuva“ yra didžiausia Lietuvos mokesčių mokėtoja. Pernai ji sumokėjo 1,4 mlrd. Lt mokesčių. Antroji – „Philip Morris Baltic“  – nuo „Orlen“ smarkiai atsiliko (555 mln. Lt). Tuo metu, pavyzdžiui, „Achemos groupė“ kartu su „Achema“ sumokėjo tik apie 40 mln. Lt mokesčių.

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, 15min.lt paaiškino, kodėl „Achemos“ indėlis į biudžetą, palyginti su „Orlen Lietuva“, atrodo toks nereikšmingas.

„Achema“ gamina tarpinio vartojimo medžiagas – trąšas, kurios nėra tiesiogiai perkamos mažmeninėje prekyboje arba bent jau perkamos nedideliu mastu. Tuo tarpu „Orlen Lietuva“  produkcija – degalai – yra mažmeninės prekybos objektas, apmokestinamas ne tik pridėtinės vertės mokesčiu, bet, kaip žinome, ir nemažais akcizais. Akcizai su PVM sudaro didelę kainos dalį ir natūralu, kad iš šitos įmonės mokesčių yra surenkama tikrai labai daug“, – sakė ekonomistas.

Beveik visa „Orlen“ perdirbama nafta (99 proc.) – rusiška. Kas nutiktų Lietuvos ūkiui, jeigu būtų paskelbtos sankcijos Rusijai? Ogi beveik nieko.

Indėlis į ekonomiką – nedidelis

Nors pagal sumokamus mokesčius „Orlen Lietuva“ yra nepralenkiama lyderė, jos indėlis į Lietuvos ūkį nėra toks reikšmingas. Naftos apdirbimo sektorius sudaro tik apie 2 proc. Lietuvos Bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Mokesčių įplaukos vis tiek būtų, ar „Orlen“ darytų produkciją, ar mes įsivežtumėme visus degalus iš užsienio. Net hipotetiniu atveju, jeigu „Orlen Lietuva“ nebegamins, vis tiek norėsime važinėti automobiliais ir degalus pilsimės“, – sakė G.Nausėda.

Dėl to mokesčių būtų surenkamai beveik tiek pat, tik kažkiek nukentėtų gyventojų pajamų  ir pelno mokesčių surinkimas.

„Jeigu „Orlen“ nebūtų, tai nebūtų ir darbo vietų, nebūtų mokami atlyginimai, pelno mokestis. Tai šita dalimi „Orlen Lietuva“ rezultato pablogėjimas jau lemia ir mokesčio įplaukų sumažėjimą“, – sakė G.Nausėda.

„Orlen Lietuva“ dirba 1553 žmonės. „Achemoje“, be kitų grupės įmonių, dirba 1160 žmonių.

Reikšminga eksportui

„Orlen Lietuva“ rezultatai daro didelę įtaką eksporto rezultatams, nes į skaičius įtraukiama visa eksportuojamo produkto kaina.

„Tuo metu BVP jos įtaka yra iki 2 proc., nes BVP yra naujai sukurta vertė, į ją įtraukiama naujai sukurtų medžiagų vertė, o žaliavos, medžiagos konkrečiai „Orlen Lietuva“ sudaro didelę dalį“, – sakė G.Nausėda.

Naftos apdirbimo sektoriaus produkcijos eksportas sudaro apie 23 proc. viso Lietuvos eksporto.

Dėl žemos naftos perdirbimo maržos bei išaugusios „Urals“ (Rusijoje išgautos) naftos kainos pernai „Orlen Lietuva“ per tris ketvirčius patyrė beveik 87 mln. Lt ikimokestinio nuostolio. Tuo metu 2012 metais dirbo pelningai.

Įspūdingas uždarbis iš spekuliacijų

Užsidirbti iš naftos sugeba ne tik naftos perdirbėjai, darbinantys šimtus žmonių. Į juodojo aukso upelius rankas įmerkia ir nedidelės logistikos įmonės, pasiekiančios tokias apyvartas, kurių gali pavydėti ir didelės bendrovės.

„Sunergus“, vos 9 darbuotojus turinti įmonė, pernai iš prekybos naftos produktais gavo 250 mln. Lt pajamų (pelnas – 7,5 mln. Lt).

Kaip 15min.lt sakė bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas Tadas Augustauskas, „Sunergus“ perka naftos produktus iš „Orlen Lietuva“ ir produkciją eksportuoja į Europos Sąjungą, Lietuvoje produkcijos neparduoda.

Anksčiau „Verslo žinioms“ jis yra pasakojęs, kad įmonė mažai priklauso nuo rinkos svyravimų, nes produktus perka iš anksto: „Didžiąją metų dalį rinka kilo, todėl spekuliuodami turimomis atsargomis turėjome pastovią naudą.“

T. Augustauskas anksčiau yra dirbęs buvusioje „Mažeikių naftoje“. 2008 metais jis buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba –  jis 2000 metais patvirtino Lenkijos bendrovės „Litewski Exsport Import Liteximp“ sąskaitas–faktūras už 641,6 tūkst. Lt. Tačiau prokurorai nustatė, kad darbai, nurodyti sąskaitose, iš tiesų nebuvo atlikti.

Įspūdingai pernai pasirodė ir kita naftos nei išgaunanti, nei perdirbanti bendrovė – vos tris darbuotojus turinti „Lossless“ (vienintelis akcininkas – Helmutas Dolotovas). Pernai bendrovės apyvarta iš degalų eksporto siekė 400 mln. Lt. Benrovės atstovai nepanoro su 15min.lt kalbėtis apie savo verslo sėkmę.

Naftos išgaunama vis mažiau

Leidimai naudoti  angliavandenilių išteklius Lietuvoje yra išduoti 6 bendrovėms –  „Lotos-Geonafta“, „Minijos nafta“, „Manifoldas“, „Genčių nafta“, „LL Investicijos“,  „TanOil“. Nafta išgaunama tik iš telkinių, esančių sausumoje – jos gavybą vykdo 5 bendrovės. Iš viso Lietuvoje, 2013 metų duomenimis, nafta buvo išgaunama 15-oje telkinių.

Lietuvoje išgaunamos naftos kiekis nuo 2001 m. mažėjo: 2001 m. naftos išgauta 470,9 tūkst. tonų, o 2011 m. – vos 113,8 tūkst. tonų. Per 2012 m. šalyje išgauta 102,04 tūkst. tonų naftos, per 2013 m. – 86 tūkst. t naftos. Nuo 2009 m. išgaunamos naftos kiekis nusistovėjo – kasmet išgaunama virš 100 tūkst. tonų naftos.

Didžioji dalis Lietuviškos naftos yra eksportuojama. Statistikos departameno duomenimis, 1990–2012 metais eksportuota 3 mln. tonų žalios naftos.

Pavyzdžiui, „Lotos Geonafta“ pernai išgavusi 34,8 tūkst. tonų naftos, visą naftą atidavė perdirbti savo motininei įmonei Lenkijos „Grupa Lotos“. „Minijos nafta“, pernai išgavusi 24 tūkst. tonų naftos, visą ją pardavė „Orlen Lietuva“.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close