captcha

Jūsų klausimas priimtas

Turtas, slypinti Lietuvos ežeruose, gali ir sušildyti, ir pagražinti

Lietuvos ežeruose glūdi didžiuliai kiekiai turtų. Tai sapropelis – ežerinės kilmės organinė, bestruktūrė drebučių pavidalo arba smulkiai grūdėta masė. Šią medžiaga galime tręšti dirvas, naudoti gyvulių ir paukščių pašarams, kosmetikoje... Viskas lyg ir būtų gerai, tačiau Lietuvoje šios medžiagos gamyba ir prekyba stringa.
Seminaro metu naudota nuotr.
Seminaro metu naudota nuotr.

Lietuvos ežeruose glūdi didžiuliai kiekiai turtų. Tai sapropelis – ežerinės kilmės organinė, bestruktūrė drebučių pavidalo arba smulkiai grūdėta masė. Šią medžiaga galime tręšti dirvas, naudoti gyvulių ir paukščių pašarams, kosmetikoje... Viskas lyg ir būtų gerai, tačiau Lietuvoje šios medžiagos gamyba ir prekyba stringa.

Lietuvos geologijos tarnyba surengė seminarą sapropelio tyrimams, naudojimo galimybėms aplinkos tausojimo aspektams aptarti. Susirinkę mokslininkai ir verslininkai dalijosi patirtimi, aptarė medžiagos privalumus ir trūkumus bei esamas problemas, kodėl iki šiol ši itin naudinga gamtinė medžiaga Lietuvoje sunkiai skinasi kelią į rinką.

Praėjusių metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti žemės gelmių išteklius turėjo 302 juridiniai asmenys ir dar 2 juridinių asmenų grupės. Iš jų – 4 sapropelio naudotojai.

Nauja naudingųjų iškasenų gavybos strategija

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas teigė, kad šiemet rengiama naudingųjų iškasenų gavybos strategija, kurioje ketinama apžvelgti visus žemės gelmių išteklius, jų gamybą ir paskatinti, kad šie ištekliai būtų naudojami geriau. Žinoma, jų naudojimą sąlygoja ir pramonės žaliavų poreikis.

Šios programos pagrindiniai prioritetai: maksimaliai panaudoti žemės gelmių turtus Lietuvos ūkio reikmėms tenkinti; pakeisti dalį importuojamų žaliavų gaminių į vietinius; išplėsti gaminių ir žaliavų eksportą.

Seminaro temai pasisukus apie sapropelio kiekius esančius Lietuvoje, paaiškėjo, kad Lietuvoje turime sukaupę milžiniškus kiekius šios medžiagos. Sapropelio yra beveik 5,7 mlrd. kub. metrų (9 detaliai išžvalgyti telkiniai). Dar keletas telkinių taip pat rodo teigiamus rezultatus, kuriuose gali būti didžiuliai kiekiai sapropelio. Tai milžiniškas turtas. Iki šių metų pabaigos yra išduoti 4 leidimai (buvo 5, tačiau viena įmonė bankrutavo – aut. past.) naudoti sapropelio išteklius.

Sunkumų kelia miglotas sapropelio apibrėžimas

J. Satkūnas akcentavo, kad susiduriama su sapropelio apibrėžimo problema, kadangi iki šiol nėra nustatyto ir įtvirtinto tikslaus apibrėžimo. Todėl ir čia kyla tam tikrų kuriozų, kai vienas apibrėžimas prieštarauja kitam, o kartais ir vienas netikslus ar kitoks žodis neleidžia šiai medžiagai patekti į rinką ar nustatyti tam tikras lengvatas.

Pasak pranešėjo, pravartu remtis Geologijos terminų žodynu, kuriame „sapropelis (gr. sapros – supuvęs, pelos – dumblas, purvas) – ežerinės kilmės organinė, bestruktūrinė drebučių pavidalo arba smulkiai grūdėta masė. Sapropelis susidaro iš dugno organizmų (bentoso) ir vandens terpėje pasklidusio fitoplanktono ir zooplanktono bei aukštesniųjų augalų likučių ir jų irimo produktų, susimaišiusių su į vandenį patekusia tirpia medžiaga ir netirpiomis mineralinėmis dalelėmis. Sapropelis turi >15% organinės medžiagos.

J. Satkūnas užsiminė, kad galbūt sapropelio naudojimą būtų galima paskatinti, jeigu bus siekiama ištirti specifines jo savybes. Be to, galima tobulinti teisinę aplinką (naudojimo planus).

„Turime galimybę paruošti naudingųjų iškasenų telkinių naudojimo planus, žemės gelmių išteklių naudojimo planus. Tokios taisyklės yra parengtos kietosioms naudingoms iškasenoms, tačiau tokių taisyklių, kurios nusakytų, kaip reikėtų kasti sapropelį, kaip jį siurbti, rekultivuoti, kaip reikėtų palikti išeksploatuotą vietą, viso to nėra. Kitas svarstytinas dalykas, galbūt reikėtų sapropeliui taikyti tam tikras lengvatas? Pati Aplinkos ministerija buvo užsiminusi, kad galbūt būtų galima kažką siūlyti, gal netgi visiškai panaikinti gamtos išteklių mokestį sapropeliui“ , – svarstė pranešėjas.

Seminaro metu naudota nuotr.

Už ką mokėti?

Geologinius tyrimus atliekančios „GJ Magma“ vadovas, geologas Ginutis Juozapavičius pastebi, kad sapropelis dažnai painiojamas kaip gamtinė mineralinė medžiaga, nors ji yra gamtinė organinė medžiaga. Taigi kyla klausimas, ar jis gali būti prilyginamas naudingosioms iškasenoms?

Jis teigė, kad mokestis už išgaunamą sapropelį iš esmės galėtų būti keičiamas: „Jo mokestis siekia apie 1,35 lito už kub. metrą. Mokame už iškastą kiekį. Sapropelis kaip medžiaga turi 90 proc. drėgmės, taigi naudingas kiekis sumažėja iki 10 proc, nors mokame už visą išgautą kiekį. Už ką turime mokėti? Galbūt ir šioje situacijoje reikėtų kažką keisti? Juk šiuo atveju, mokame ir už vandenį, kuris visiškai nereikalingas. Iš esmės, vanduo yra pagrindinė problema, kodėl sapropelio negalima taip plačiai panaudoti rinkoje“ , – įžvalgomis dalijosi vyras. Tačiau verslininkai seminaro metu pridūrė, kad šis mokestis ir taip nėra pakankamai didelis.

Naudingiausias – organinės kilmės sapropelis

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką eksploatuoti, kasti galima tik detaliai išžvalgytus išteklius.

Būta bandymų užsiimti sapropelio prekyba, jo panaudojimas augalininkystėje rodė teigiamus rezultatus, tačiau prekybos centrų tokia prekė nesudomino. Sapropelis dažniausiai naudojamas organinės kilmės, nes jis pasižymi didžiausia verte.

Pranešėjas pastebi, kad rinka iki šiol nėra pasirengusi šios medžiagos priimti kaip ekologiškos trąšos, o Europos Sąjungos (ES) teisiniuose aktuose, sapropelis taip pat nelaikomas ekologiška trąša: „Trečdalis išžvalgytų Lietuvos vandens telkinių yra tokie, kurių vidutinis organinis medžiagos kiekis viršija 70 proc. organinės medžiagos. Visi kiti – nuo 50 iki 70 proc. Tačiau, kai šis procentas neviršija 50 proc., tokie telkiniai mažiau naudingi.“

Kur galima panaudoti sapropelį?

Sapropelį galima panaudoti įvairiausiuose produktuose: jis gali būti naudojamas augalininkystėje. Sumaišius trąšas su sapropeliu, kai kurie augalai užaugo greičiau, o ir patys buvo didesni, gražesni. Taip pat ši medžiaga gali būti naudojama ir statyboje, kosmetikoje, balneologijoje (gydomosios vonios) ir t. t.

Nors Lietuvoje tokios prekės nepaklausios, pasaulyje jos ganėtinai populiarios.

Ar būtų galima apšildyti miestą? G. Juozapavičius pridūrė, kad visuomenėje pasigirsta kalbų, jog sapropelį galima deginti katilinėse ir taip apšildyti būstus, tačiau tokias kalbas reikia vertinti kritiškai.

„Tai būtų tas pats, jeigu iš gintaro nuspręstume gaminti smilkalus. Visiškai neefektyvu. Šitokį organinės medžiagos prisodrintą produktą deginti būtų kvaila, tačiau reikia pridurti, kad mažai organinės medžiagos turintį sapropelį deginti gal ir būtų galima, tačiau, kas sutiktų tai daryti? Juk net durpių, kurių pelenų kiekis viršija 10 proc. niekas nenori imti“, – kritikos negailėjo pranešėjas.

Jo teigimu, šiuo metu trūksta duomenų apie visų Lietuvos ežerų sapropelio inventorizaciją pagal tam tikrus šios medžiagos tipus ir panaudojimo kryptis. Todėl dažnai remiamasi spėjimais, kurie yra klaidingi. Taip pat, ši medžiaga naudingąja iškasena galėtų būti laikytina tik ta, kuri pagal sudėtį galėtų būti pritaikyti pramonėje. Pranešėjo išvadose teigiama, kad sapropelio klodai, kuriuose vidutinis organinės medžiagos kiekis nesiekia 30 proc., nėra laikytini naudingąja iškasena.

Galima apšildyti visus Raseinius

Verslininkas R. Pakamanis, taip pat dalyvavęs geologų surengtame seminare, sutiko su išsakytomis  mintimis, tačiau pridūrė, kad Lietuvoje deginamas sapropelis, o vienas tokių miestų – Raseiniai: „Sapropelis yra labai gera biomasė, kurią galima naudoti energijos gamybai. Sutinku, kad ją deginti – nusikaltimas. Tačiau, ta medžiaga, kuri turi mažiau nei 50 proc. organikos, praktiškai niekur nepanaudojama.

Prie šių tyrimų dirbome 12 metų. Pastatėme biokuro deginimo jėgainę Raseiniuose. Ten ji dirba jau 7 metus. Dar po poros metų – Juodupėje (Rokiškio raj.). Jos skirtos deginti nekokybiškai durpei ir kitiems nekokybiškiems biomasės junginiams. Sakykime, turime pačią prasčiausią šlapią durpę, kurios drėgmė 60 proc. jeigu imame 1 kub. metrą durpės ir 1 kub. metrą įmaišome žemės ar smėlio, tai šis kuras dega kuo puikiausiai. Mūsų technologija leidžia deginti iki 72 proc. drėgmės turinčią biomasę. Vaizdžiai tariant, paspaudus šią masę, bėga vanduo. Katilinės darbuotojai buvo nustebę, kai pamatė, kad toks kuras gali apšildyti visus Raseinius“, – apie sapropelio panaudojimą pasakojo vyras.

Verslininkai ryžtasi rizikuoti

Nors dėl viršuje išvardintų problemų sapropelis atrodytų nepopuliari medžiaga, tačiau kai kurie verslininkai visgi nusprendžia pabandyti užsiimti šiuo verslu. Vienas tokių Martynas Žakevičius, vienos uždarosios akcinės bendrovės vadovas.

Vaikinas pasakojo, kad šis verslas jį sudomino dėl itin agresyvaus visuomenės požiūrio, kuri išgirdusi apie sapropelį, iškart vieną ar kitą straipsnį užbombarduodavo neigiamais komentarais ir nepasverta kritika. Būtent tai ir paskatino vaikiną šią medžiagą patyrinėti atidžiau.

Prieš 4 metus jo įmonė pradėjo tirti Lietuvos ir kelis Latvijos ežerus. Buvo pasirinktas Gervinio ežeras (Druskininkų savivaldybėje): „Viskas klojosi ganėtinai gerai, gal net geriau negu iš pradžių tikėjomės. Nereikėjo nei jokių kyšių, nei nieko. Žinoma, biurokratinis kelias buvo ganėtinai ilgas, todėl dokumentų rengimas užtruko apie 2-3 metus, kol galėjome pradėti verslą. Daug laiko užėmė įvairūs poveikio aplinkai vertinimai“, – apie verslo pradžią kalbėjo M. Žakevičius.

Pranešėjas pastebi, kad pagrindinės problemos verslininkams pradėti šios medžiagos gamybą ir prekybą apsunkina šie veiksniai: biurokratija; ežerai saugomose teritorijose, neadekvatus ir nenuoseklus vertinimas, mažai investicijų rodiklis  į galimas metodų ir technologijų paieškas (neišplėtota technologija); mažas žinomumas, mažai valstybinio intereso – Lietuvoje žinomumas dar šioks toks yra, bet sunku kalbėti su ES biurokratais, kuriems sapropelis yra nesuprantamas ir lygus dumblui ar apskritai durpėms.

Pasiteiravus, kada būtų galima tikėtis jų sapropelio produktų prekyboje, verslininkas teigė, kad šiuo metu ieškoma, kur būtų galima realizuoti šiuos produktus, pavyzdžiui į sveikatingumo centrus. Prekybą planuoja pradėti dar šių metų pavasarį – vasarą.

Sumažintų paukščių kritimą paukštynuose?

Kitas verslininkas R. Pakamanis pasakojo, kad užsiima 3 krypčių sapropelio tyrimais – aukštos kokybės organiniu sapropeliu kosmetikai ir balneologijoje. Taip pat kaip organine trąša ekologiškai augalininkystei ir trečioji – priedų pašarams.

„Atlikę tyrimus pastebėjome, kad vidutiniškai 12 proc. padidėjo prieaugis (tyrimai su kiaulėmis ir paukščiais). Šie skaičiai atspindi, kiek tai gali būti ekonomiškai svarbu Lietuvoje, kiek galime gauti naudos. Be to, bandėme sumažinti paukščių kritimą 30 proc, ir tai pasiteisino. Manyčiau, kad tai ypač svarbu paukštynuose. Žinoma, kol kas tai nėra plačiai naudojama, tačiau tai galima įgyvendinti jau dabar.

Atlikome tyrimus ir su žaliąja mase, kuri reikalinga galvijams. Ne vasaros periodu išauginome žaliąją masę sapropelio pagrindu (užaugino žaliąją masę iki 25 centimetrų – red. past.). Galvijai ją ėdė, o ir pieno skonis tapo žymiai malonesnis“, – apie tyrimus kalbėjo R. Pakamanis.

Jis pridūrė, kad buvo bandymų sapropelį naudoti ir vitaminuose, kadangi beveik visuose B grupės vitaminuose yra organinio sapropelio. Tačiau tokie tyrimai iki šiol nedavė teigiamų rezultatų.

Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close