captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euro belaukiant: kas augs labiau – atlyginimai ar kainos

Nerimaujantys dėl euro įvedimo gyventojai vis baksnoja pirštu į galimą kainų šuolį pakeitus valiutą, tačiau dažnai pamirštama, kad augant ekonomikai auga ir darbo užmokestis. Ko galima tikėtis įsivedus eurą Lietuvoje: ar atlyginimai augs greičiau nei kainos, ar atvirkščiai. Lietuvos banko pateikti duomenys rodo, kad nuo grynųjų eurų įvedimo iki 2012 m. iš 17 valstybių tik keturiose kainos paaugo daugiau nei vidutinis darbo užmokestis.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Nerimaujantys dėl euro įvedimo gyventojai vis baksnoja pirštu į galimą kainų šuolį pakeitus valiutą, tačiau dažnai pamirštama, kad augant ekonomikai auga ir darbo užmokestis. Ko galima tikėtis įsivedus eurą Lietuvoje: ar atlyginimai augs greičiau nei kainos, ar atvirkščiai. Lietuvos banko pateikti duomenys rodo, kad nuo grynųjų eurų įvedimo iki 2012 m. iš 17 valstybių tik keturiose kainos paaugo daugiau nei vidutinis darbo užmokestis.

„Kitaip tariant, daugumoje euro zonos valstybių reali gyventojų perkamoji galia augo“, – pabrėžė Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Sigitas Šiaudinis.

Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, nuo euro įvedimo realus darbo užmokestis (iki 2012 m.) labiausiai užaugo Suomijoje (26,5 proc.), Airijoje (14,6 proc.) ir Slovėnijoje (10,6 proc.). Tačiau Kipre, Portugalijoje ir Maltoje skaičiuojama sumažėjusi perkamoji galia atitinkamai 0,9 proc., 1,2 proc. ir 1,5 proc. S. Šiaudinis teigia, kad tam įtakos turėjo paskutinė krizė, kuri paskatino šių šalių verslą per pastaruosius keletą metų mažinti sąnaudas ir didinti konkurencingumą.

„Realaus darbo užmokesčio sumažėjimu išsiskyrė Graikija (-9,6 proc.), kuriai paskutinė krizė smogė skaudžiausiai“, – pridėjo ekonomistas.

Pasak specialisto, euro įvedimo poveikis šalies kainų lygiui yra tik vienas ir palyginti trumpalaikis veiksnys.

Lietuvos banko atliktas Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinis vertinimas rodo, kad euro įvedimas Lietuvoje turėtų turėti trumpalaikį vienkartinį poveikį kainų lygiui šalyje. Įsivedus eurą nuo kitų metų, pirmaisiais mėnesiais dėl įvedimo kainos išaugtų 0,2–0,3 proc.

Realaus darbo užmokesčio pokytis po euro įvedimo (Lietuvos banko inf.)

Šalis (metai, kai buvo įvestas euras)

Realaus darbo užmokesčio pokytis nuo nurodyto laikotarpio iki 2012 m. (proc.)

Belgija (2002)

7,8

Vokietija (2002)

4,8

Estija (2011)

2,1

Airija (2002)

14,6

Graikija (2002)

-9,6

Ispanija (2002)

7,6

Prancūzija (2002)

8,7

Italija (2002)

5,8

Kipras (2008)

-0,9

Liuksemburgas (2002)

6,3

Malta (2008)

-1,5

Olandija (2002)

5,0

Austrija (2002)

8,7

Portugalija (2002)

-1,2

Slovėnija (2007)

10,6

Slovakija (2009)

1,4

Suomija (2002)

26,5


Kaip keitėsi kainos įvedus eurą?

Po 2002 m. euro įvedimo dvylikoje valstybių „Eurostat“ paskelbė savo įžvalgas apie euro įvedimo įtaką euro zonos kainų indeksams. Statistikos ekspertai konstatavo, kad praktiškai yra beveik neįmanoma tiksliai apskaičiuoti valiutos pakeitimo įtakos bendram prekių krepšelio kainų pokyčiui.

„Nėra būdų pasakyti, kokia būtų buvusi tiksli infliacija, jei euras nebūtų įvestas“, – teigė „Eurostat“ specialistai. Vis dėlto specialistai išskyrė keletą produktų grupių, kurių kainos eurą įsivedusiose šalyse netikėtai pasikeitė, pavyzdžiui, drabužių kainos. Skelbiama, kad didžiausias euro įvedimo efektas infliacijai buvo pastebėtas pačiu euro įvedimo metu (2001 m. gruodis – 2002 m. sausis). Euro įvedimo efektas po faktinio įvedimo prasitęsė tik tam tikrose prekių ir paslaugų grupėse – restoranai, kavinės, grožio salonai, sveikatinimo įstaigos.

„Euro įvedimas taip pat galėjo turėti įtakos kainoms ir infliacijai prieš patį fizinį pinigų įvedimą 2002 m. sausio 1 d. Pavyzdžiui, didieji gamintojai galėjo didinti ir mažinti kainas skirtingose šalyse, kad panaikintų tarp šalių susidariusį tradicinį skirtumą. Taip pat kai kurie pardavėjai, keisdami kainas 2001 m., galėjo pasinaudoti galimybe priartėti prie labiau „psichologiškai patrauklių“ eurais kainų“, – teigiama „Eurostat“ atsakaitoje.

Vis dėlto „Eurostat“ nesiryžo euro įvedimo sieti su kai kurių produktų kainų išaugimu: „Nors faktai rodo, kad buvo daug neįprastų kainų pokyčių, kurie įvertinus praeities vystymąsi nebuvo numatyti, „Eurostat“ duomenys neleidžia jų tiesiogiai sieti su efektu, pasireiškiančiu prieš euro įvedimą“.

2007 m. savo valiutą į eurus iškeitė Slovėnija. „Eurostat“ skaičiuoja, kad pats euro įvedimas infliaciją galėjo padidinti 0,3 proc. Vis dėlto 2006 m. gruodį pastebėti neįprasti kainų šuoliai restoranų ir kavinių sektoriuje, kurie prie infliacijos augimo prisidėjo 0,12 proc. punkto, o 2007 m. sausį – sveikatingumo ir sporto paslaugų sektoriuje.

2009 m. Slovakijai įsiliejus į euro zoną „Eurostat“ konstatavo, kad euro įvedimas šalyje šalies infliaciją išaugino vos 0,3 proc. Vis dėlto pastebėta ir netikėti tam tikrų produktų ir paslaugų kainų augimai 2008 m. gruodį – 2009 m. sausį, pavyzdžiui, tam tikrų maisto produktų ir gėrimų, kai kurių transporto paslaugų, namų ūkio paslaugų, sveikatos produktų, restoranų.

2008 m. eurą įsivedus Kiprui ir Maltai „Eurostat“ vėl konstatavo, kad euro įsivedimo procesas šalių infliacijai galėjo turėti mažai įtakos – 0,2-0,3 proc. Statistikos specialistai savo ataskaitoje paminėjo, kad Kipre 2007 m. gruodį – 2008 m. sausį pastebėtas neįprastas kainų augimas restoranų ir kavinių, sveikatinimo paslaugų įstaigų, grožio salonų sektoriuose. Maltoje – telekomunikacijos, automobilių, alkoholinių gėrimų bei kai kuriuose kituose paslaugų sektoriuose.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...