captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mąstantiems kaip V. Kaikaris: norite pelno Rusijos rinkoje – susitaikykite su rizika

Verslininkai turi suprasti, kad asmeninio verslo interesų negalima kelti aukščiau šalies geopolitinių tikslų, naujienų portalui LRT.lt sako buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Savo ruožtu ekonomikos temomis rašanti žurnalistė Aušra Radzevičiūtė teigia, kad, stebint verslininkų pasisakymus viešojoje erdvėje, susidaro įspūdis, jog jie remiasi logika „pelnas mums, o problemos – jūsų“. Žurnalistės teigimu, yra pagrindo manyti, kad toks požiūris tarp Lietuvos verslininkų yra vienas iš vyraujančių.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Verslininkai turi suprasti, kad asmeninio verslo interesų negalima kelti aukščiau šalies geopolitinių tikslų, naujienų portalui LRT.lt sako buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Savo ruožtu ekonomikos temomis rašanti žurnalistė Aušra Radzevičiūtė teigia, kad, stebint verslininkų pasisakymus viešojoje erdvėje, susidaro įspūdis, jog jie remiasi logika „pelnas mums, o problemos – jūsų“. Žurnalistės teigimu, yra pagrindo manyti, kad toks požiūris tarp Lietuvos verslininkų yra vienas iš vyraujančių.

Į rusų armiją panašiems „žaliems žmogeliukams“ užimant Ukrainai priklausantį Krymą, Vladimirui Putinui galimai kėsinantis į kitas teritorijas, tarp Lietuvos verslininkų pasigirdo nuomonių, esą mūsų šalies politikai turėtų prikąsti liežuvius – mat Ukrainos palaikymas ir pasisakymai apie galimas sankcijas Rusijai kenkia verslo interesams.

„Manau, kad už aršius politikų pasisakymus tauta turės kentėti. Mes dabar pasėsime javus, o politikai tegul galvoja, nes rudenį atvažiuosime su traktoriais ir nugriausime Seimą, Prezidentūrą. Gal bus Maidanas ir Lietuvoje, nes jau nusibodo  klausytis tų nesąmonių“, – ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo verslininkas Vilius Kaikaris.

A. Radzevičiūtės teigimu, Lietuvos eksporto į Rusiją statistikos skaičiais neturėtų būti manipuliuojama, stengiantis pabrėžti, kaip visiems bus blogai, jei supyks Rusija. Anot LRT.lt pašnekovės, įdėmiau panagrinėjus eksporto struktūrą, tampa akivaizdu, kad joje vyrauja ne lietuviškos kilmės prekės.

„Panagrinėjus eksporto statistiką, tampa aišku, kad joje vyrauja ne lietuviškos kilmės prekės. Ten labai garbingą vietą užimą automobiliai, kurių Lietuva tikrai negamina, todėl per jautrus manipuliavimas skaičiais, spaudimas ir reikalavimas beatodairiškai paisyti verslo interesų iškrenta iš konteksto. Ypač nesąžiningą požiūrį pademonstravo pastarojo meto pavyzdys, kuomet verslininkas pasakė politikams nekalbėti per drąsių dalykų, nes ant mūsų užsirūstins, ir tada visiems bus labai blogai“, – svarsto A. Radzevičiūtė.

Ar taip mąsto dauguma verslininkų?

Anot K. Starkevičiaus, taip, kaip V. Kaikaris galvojančių verslininkų nėra dauguma. Jo teigimu, nemaža dalis verslo jau išmoko bendradarbiavimo su Rusija pamokas, todėl prisiima atsakomybę dėl veikimo rizikingoje rinkoje. „Mūsų pieno sektorius, kuris tikrai daug produkcijos ten eksportuoja, tikrai taip nemano, nes yra pripratęs prie tokių bangų“, – portalui LRT.lt  sako K. Starkevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis naujienų portalui Delfi.lt tvirtino, esą V. Kaikaris išdėstė savo asmeninę poziciją. „Kodėl jūs manote, kad jis reprezentuoja Lietuvos verslininkus? Jis yra vienas išsakiusių savo nuomonę, ir tikrai nesinorėtų, kad būtų daromos išvados apie visą Lietuvos verslą“, – kalbėjo R. Dargis.

Savo ruožtu žurnalistė A. Radzevičiūtė turinti pagrindo manyti, kad V. Kaikario požiūris būdingas didelei daliai Lietuvos verslininkų: „Neseniai man teko bendrauti su Rusijos rinkoje prekiaujančių įmonių asociacijų atstovais ir, jei jie iš tiesų transliuoja savo narių nuomonę, sakyčiau, kad tai yra vienas iš vyraujančių požiūrių tarp Lietuvos verslininkų.“

Žurnalistė pastebi, kad pastarojo meto verslininkų pasisakymai atskleidžia, jog jie yra linkę greičiau apkaltinti valstybę, nei prisiimti atsakomybę dėl savo verslo rizikingoje Rusijos rinkoje.

„Ekonominė logika diktuoja, kad visi, kurie veržiasi prekiauti Rusijos rinkoje, žino, jog tai – itin pelninga rinka, bet to pelno kaina yra politinė rizika, nepastovumas, neapibrėžtumas, nuolatinė krizių tikimybė. Tačiau ir situacija dėl konflikto Ukrainoje, ir daugelis kitų iki šiol buvusių situacijų leidžia susidaryti įspūdį, kad verslas kartais remiasi logika „pelnas mums, o problemos – jūsų“. Ypač nesąžiningą požiūrį pademonstravo pastarojo meto pavyzdys, kai verslininkas pasakė politikams nekalbėti per drąsių dalykų, nes ant mūsų užsirūstins, ir tada visiems bus labai blogai“, – teigia A. Radzevičiūtė.

Nacionaliniai interesai turi būti aukščiau asmeninių

Tiek A. Radzevičiūtė, tiek K. Starkevičius yra įsitikinę, kad verslininkai privalo suprasti, jog tokiose situacijose, kaip ta, kurią dabar tenka išgyventi mūsų ir kaimyninių šalių santykiuose su Rusija, valstybinė politinė ir pilietinė pozicija yra svarbesnė nei verslo interesai.

Mūsų nacionaliniai interesai turi būti aukščiau asmeninių, vien tik savo asmeninio verslo negalima iškelti aukščiau mūsų geopolitinių tikslų. Vyksta karas, o kare nuostolius patiria visi. Užuot kaltinę politikus, verslininkai turi įvertinti, ką patys padarė, kad jų verslo rizika būtų mažesnė“, – tikina K. Starkevičius.

Politiko teigimu, tokių pareiškimų, kokį teko išgirsti iš verslininko V. Kaikario, turi būti kuo mažiau, nes po Krymo gali ateiti kitų šalių eilė, Rusijos agresija gali tiesiogiai paliesti ir mūsų verslininkus, šiuo metu pergyvenančius dėl vieno ar kito sandorio.

Siūlo nepulti į paniką

K. Starkevičiaus teigimu, nereikėtų pulti į paniką, nes Rusija maisto produktais pati neapsirūpina, o V. Putinui būtų labai nenaudinga, jei jų pristigtų: „Rusija visais reikalingais maisto produktais pati neapsirūpina ir dar ilgai negalės to padaryti, tad visiškos blokados Rusija taikyti negali. Negalvoju, kad V. Putinas savo žmones paliks alkanus, nes alkani žmonės būna pikti, todėl manau, kad mūsų produktai pasieks Rusijos rinką“.

Tačiau buvęs žemės ūkio ministras pažymi, kad Lietuvos verslas neišvengiamai turės galvoti apie kitas rinkas, net jei V. Putino veiksmai kitų šalių atžvilgiu ir sušvelnės. Nuvertėjant rubliui verslininkai jau dabar patiria nuostolius, ilgainiui gali tapti nenaudinga eksportuoti į Rusiją.

Alternatyvų Rusijos rinkai ieškoti padeda ir valstybė

K. Starkevičiaus ir A. Radzevičiūtės teigimu, naujų rinkų paieškos ir įėjimo į jas procese valstybės pagalba verslui yra labai svarbi. O pastarojo meto situacija turėtų būti akstinas aktyvesnėms pastangoms užmegzti ryšius.

„Naujų rinkų užkariavimas, prekybiniai mainai ir prekyba kitose rinkose yra gyvybiškai svarbu kiekvienos šalies ekonomikai, todėl valstybės pagalba verslui yra labai reikalinga. Lietuvos ekonominė diplomatija egzistuoja, valstybė deda pastangas, bet visuomet yra tam tikra riba. Kalbant apie Rusijos rinką, dabartinis konfliktas Ukrainoje yra ta riba ir pasirinkimo momentas, kai pilietinė pozicija, tam tikras moralinis požiūris turi egzistuoti“, – sako A. Radzevičiūtė.

Savo ruožtu K. Starkevičius pažymi, kad dabartinė situacija turėtų paspartinti kai kuriuos jau pradėtus procesus: „Turime stengtis, kad sertifikatai mūsų produkcijos įvežimui į Kinijos rinką būtų išduodami kuo greičiau. Jungtinių Amerikos Valstijų kongresas taip pat turi ratifikuoti mūsų mėsos produktų įvežimo dokumentus, ir dabar yra tas momentas, kai šie procesai galėtų paspartėti.“

Buvęs žemės ūkio ministras atkreipia dėmesį į tai, kad yra intensyviai dirbama su Japonijos rinka. Žuvies produktų įvežimui leidimai jau yra gauti, greitai bus galima ten įvežti ir pieno, mėsos produktus. Jo teigimu, tai yra alternatyva, kuri turi būti išnaudota, o produkcijos nukreipimas į minėtų šalių rinkas leistų sumažinti praradimus Rusijoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...