captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daugiausia PSDF lėšų teko sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, kaip ir kasmet, 2013-aisiais daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų teko pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti –  daugiau nei 3 mlrd. litų, o tai bendroje išlaidų struktūroje sudaro apie 71  proc. visų PSDF biudžeto išlaidų.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, kaip ir kasmet, 2013-aisiais daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų teko pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti –  daugiau nei 3 mlrd. litų, o tai bendroje išlaidų struktūroje sudaro apie 71  proc. visų PSDF biudžeto išlaidų.

Taigi pernai didžiausia PSDF biudžeto lėšų dalis buvo skirta apmokėti už pacientams gydymo įstaigose suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas: šeimos gydytojų, gydytojų specialistų, tyrimus, stacionarinį gydymą, skelbiama pranešime spaudai. Už pacientų gydymą poliklinikoms, ligoninėms, šeimos medicinos centrams, kitoms įstaigoms sumoka ligonių kasos. Už jiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra atsiskaitoma pagal kasmet pasirašomas sutartis tarp teritorinių ligonių kasų (TLK)  ir gydymo įstaigų.

2013-aisiais ir toliau nuosekliai buvo stiprinama šeimos gydytojo institucija. Pavyzdžiui, praėjusių  pavasarį šeimos gydytojams atsirado daugiau galimybių padėti savo pacientams – jiems leista skirti ir vertinti daugiau laboratorinių tyrimų, reikalingų gerai žmogaus sveikatos būklei užtikrinti. Tai taupo paciento laiką, nes jam nebereikia vaikščioti iš vieno gydytojo pas kitą, pacientas išsamiau ištiriamas šeimos gydytojo, kuris gali greičiau įvertinti jo būklę ir skirti gydymą.

A. Sasnausko nuomone, svarbi naujovė ta, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. pacientams suteikta  galimybė gauti detalesnę informaciją apie tai, kiek kiekvienu atveju ligonių kasos moka už jų gydymą. Dabar visi pacientai išrašymo iš ligoninės dieną gauna Paciento atmintines, kuriose paaiškinama kaip tą informaciją galima gauti. Tokius duomenis jiems teikia TLK, apibendrinusios gydymo įstaigų pateiktą informaciją.

Antroje vietoje kita PSDF biudžeto išlaidų gyventojų sveikatos priežiūrai grupė – tai vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP). Jų įsigijimo išlaidoms 2013 m. buvo skirta 813,3  mln. litų. Didžioji šių lėšų dalis – 670 mln. litų – teko kompensuojamiesiems vaistams.

Kompensuojamųjų vaistų prieinamumas pernai gerėjo: didėjo ne tik PSDF biudžeto išlaidos, bet ir buvo pradėti kompensuoti nauji vaistai. Į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) buvo įrašyti nauji vaistai. Jie skirti gydyti onkologines ir onkohematologines ligas, hipertenziją, epilepsiją, Vilsono ligą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir kt.

VLK vadovo A. Sasnausko teigimu, dalis vaistų, kurie anksčiau buvo perkami centralizuotai,  buvo įtraukti  į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą. Tokie pakeitimai buvo inicijuoti siekiant supaprastinti ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistų įsigijimą. Šie pokyčiai buvo naudingi ne tik pacientui, bet ir gydymo įstaigoms – joms nebereikėjo rūpintis šių ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų išdavimu.

Nors receptų 2013 m. išrašyta beveik tiek pat kiek 2012 m. (apie 12 mln.), vidutinė recepto kaina per metus padidėjo nuo 55,2 Lt  2012 m. iki 57,9 Lt 2013 m. (per penkerius metus vidutinė recepto kaina sumažėjo 5,4 proc., nuo 61,2 Lt iki 57,9 Lt).

2013 m. kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones naudojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. 40,3 proc. visų Lietuvos gyventojų (kitose ES šalyse – apie 40-60 proc. gyventojų). Daugiausia kompensuojamųjų vaistų vartojo pensinio amžiaus žmonės (45 proc. visų vyresnių kaip 60 metų asmenų), antroje vietoje – darbingo amžiaus asmenys (34 proc.) ir 21 proc. vartotojų – vaikai.

Nemažą dalį PSDF biudžeto išlaidų sudarė išlaidos centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti.

Trečioje vietoje pagal PSDF biudžeto išlaidas – prevencinės ir kitos sveikatos programos, kuriose dalyvaujantys žmonės pasitikrina, ar jų sveikatai nėra pavojaus dėl piktybinių navikų ar kitų sudėtingų ligų. Sveikatos programos ir kitos sveikatos draudimo išlaidos siekė 206,4 mln. litų. 2013 m. pirmąjį pusmetį išplėsta storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa: ji nuo liepos 1-osios pradėta vykdyti Panevėžio ir Tauragės apskrityse. Šie pokyčiai leido didesniam pacientų ratui nemokamai išsitirti, ar jų sveikatai nekelia grėsmės ši klastinga liga. Šiuo metu ši programa vykdoma  jau septyniose Lietuvos apskrityse: Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno bei Alytaus apskrityje (nuo 2014 m. sausio).

Ketvirtoje vietoje pagal PSDF biudžeto išlaidas – medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas. Pernai medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui buvo išleista 135,5 mln. litų. Iš viso 2013 m. iš PSDF biudžeto asmens sveikatos priežiūrai buvo išleista apie 4,3 mlrd. litų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close