captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kai kam krizė tęsiasi iki šiol: ko laukti darbuotojams

Atlyginimų augimas įgauna pagreitį, tačiau kai kam krizė dar nesibaigė. Specialistai pripažįsta, kad vis dar yra įmonių, kurios neatstatė per krizę sumažintų atlyginimų ir nepriėmė tiek darbuotojų, kiek jų atleido. Tai aiškinama neatsigavusiu vidaus vartojimu ir padidėjusiu įmonių našumu.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Atlyginimų augimas įgauna pagreitį, tačiau kai kam krizė dar nesibaigė. Specialistai pripažįsta, kad vis dar yra įmonių, kurios neatstatė per krizę sumažintų atlyginimų ir nepriėmė tiek darbuotojų, kiek jų atleido. Tai aiškinama neatsigavusiu vidaus vartojimu ir padidėjusiu įmonių našumu.

Tačiau ekonomistų prognozės rodo, kad situacija darbo rinkoje sparčiai keičiasi – didėjantis spaudimas vers darbdavius didinti algas. Tai pripažįsta ir darbdavių atstovas Danas Arlauskas, tvirtinantis, kad dabar tampa išties sunku rasti darbuotojų.

„Mažesni atlyginimai lyginant su kitomis šalimis yra vienas iš būdų konkuruoti. Šis būdas buvo labai populiarus 2009–2010 m. ir netgi 2012 m., kai atlyginimų prilaikymas leido tam tikra dalimi pasiekti tų įstabių eksporto rezultatų, kuriais mes tikrai pagrįstai didžiuojamės. Tai buvo vienas iš konkurencingumo arkliukų, bet dabar viskas, ant to arkliuko toli nebenujosi, nes objektyvi situacija rinkoje nebeleidžia to daryti“, – DELFI sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Tai, kad vis dar yra įmonių, kurios neatstatė sumažintų atlyginimų, anot ekonomisto, rodo ir statistika.

„Vidutinis atlyginimas tik dabar pasiekė 2008 m. lygį, taigi, natūralu, kad dalis įmonių jį pranoksta, bet kad būtų vidurkis, reikia, kad kita dalis būtų žemiau šio lygio“, – aiškino G. Nausėda.

Tačiau tokia situacija neturėtų trukti ilgai, nes prasideda kova dėl darbuotojų.

„Manau, kad laikui bėgant tokių įmonių bus vis mažiau ir mažiau, nes atrodytų ganėtinai nenatūralu, jeigu atlyginimams nominaliai pasiekus 2008 m. lygį ir pradedant jį pranokti, kai kurios įmonės dirbtinai laikytų žemesnius atlyginimus. Situacija rinkoje jau verčia kautis už darbuotoją ir labai lengva jį prarasti, ypač geresnį. Jeigu konkurentas pasiūlys didesnę algą, jis ir iškeliaus ten. Į tai darbdaviams tenka vis labiau atsižvelgti“, – kalbėjo ekonomistas.

Pašnekovas prognozuoja, kad atlyginimai šiemet kils ne lėčiau nei 2013 m. – apie 5, 5 proc.

Jo teigimu, skirtinguose sektoriuose atlyginimai sudaro skirtingą dalį kompanijos biudžete. Pavyzdžiui, tekstilėje atlyginimai sudaro daugiau nei 30 proc. prekių savikainos, o, pavyzdžiui, naftos perdirbime – mažiau nei 5 proc.

Taip pat G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad kai kurios įmonės krize pasinaudojo kaip galimybe sumažinti atlyginimų dydį, nes jis buvo aukštesnis už rinkos vidurkį,

Todėl dalis jų taip ir negrįžo prie buvusio darbo užmokesčio. Tačiau kai kurios įmonės, pavyzdžiui, užsienio kapitalo naudoja ir kitus atsiskaitymo už darbą paketus: papildomą draudimą, duoda tarnybinį automobilį.

„Galbūt tokiose įmonėse atlyginimai liko sumažinti, tačiau buvo sukurta papildomų pliusų“, – teigė ekonomistas.

Emigracija spaudžia darbdavius

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, kad sumažintas algas gauna biudžetininkai: mokytojai, medikai, policininkai, gaisrininkai. Jiems per krizę nuo 490 Lt iki 450 Lt buvo sumažintas bazinis dydis, taip pat ir bazinė mėnesinė alga mažėjo nuo 128 Lt iki 122 Lt, kuria remiantis skaičiuojamas atlyginimas mokytojams. Tik politikai ir teisėjai atsistatė sau ir valstybės tarnautojams buvusias algas.

„Kalbant apie įmones, didžioji dauguma įmonių, kurios per krizę buvo sumažinusios darbo užmokestį, jį yra atstačiusios. Ypač ten, kur buvo geranoriškai susitarta su darbuotojais. Per krizę buvo didesnė tendencija ne mažinti darbo užmokestį, o mažinti darbuotojų skaičių. Šiuo metu jis dar nėra pasiekęs ikikrizinio lygio. Visai neseniai susitikau su viena Alytaus įmone, kuri per krizę atleido 1 tūkst. žmonių ir nors ten darbo užmokesčiai jau pasiekę prieškrizinį lygį, darbuotojų šiek tiek padaugėjo, bet tas tūkstantis dar nėra priimtas“, – sakė jis.

Pasak profsąjungos vadovo, krizė kai kurioms įmonėms išėjo į naudą – jos sugebėjo priversti žmones intensyviau dirbti nedidindamos algų.

„Žinoma, žmonėms tai nelabai į naudą, nes įmonės padidino našumą neinvestuodamos į naujas technologijas ir pagamindavo tą patį kiekį produkcijos su mažesniu darbuotojų skaičiumi. Taigi įmonės žiūri, kad gal daugiau darbuotojų joms ir nebereikia“, – teigė A. Černiauskas.

Tačiau jis taip pat laikosi nuomonės, darbo rinkos situacija yra nepalanki darbdaviams.

„Emigracija yra didžiulė ir patys darbdaviai mato, kad jie negali mokėti mažų algų. Kiek šnekame su žmonėmis, girdime, kad darbo užmokesčiai grįžo į prieškrizinį lygį, bet skaičiuojant realų darbo užmokestį (įvertinant infliaciją – DELFI), jis yra sumažėjęs, nes per krizę infliacija buvo nemaža“, – tvirtino profsąjungos vadovas.

Trūksta 100-150 Lt

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas skaičiuoja, kad dabartinius ir ikikrizinius atlyginimus vidutiniškai skiria maždaug 100–150 Lt.

„Kalbant apie eksportuojančias įmones, mano žiniomis, ten atlyginimai yra atstatyti. Tačiau didžiausia problema yra dirbantiems vidaus rinkoje dėl mažesnės vartotojų perkamosios galios, kuri neleidžia mokėti didesnių algų“, – DELFI sakė jis.

Pašnekovas nenorėtų sutikti, kad kelerius metus neatstatomos algos gali būti laikomos tiesiog būdu įmonei sutaupyti.

„Lietuvoje yra 200 tūkst. bedarbių, bet ir tiek pat laisvų darbo vietų. Nors bedarbių yra nemažai, tačiau iš jų negali nieko surasti, todėl negali švaistytis darbuotojais ir mokėti jiems tiek, kiek nori. Nebe tie laikai, nes jeigu nemokėsi, jis nueis kitur. Žinoma, jeigu jis yra kvalifikuotas. Taigi darbuotojai pradeda migruoti, tokia yra rinka“, – aiškino D. Arlauskas.

Jo įsitikinimu, per krizę optimizuota įmonių veikla davė naudos visai ekonomikai.

„Su ekonominiais sunkumais susidūrusios įmonės optimizavo savo veiklą ir padidino produktyvumą. Kodėl iki šiol eksporto srityje rodome gerus rezultatus visoje Europoje, nes anksčiau galėjome girtis pigia darbo jėga, tai dabar galime pasakyti, kad vieno darbuotojo generuojama pinigų suma yra didesnė nei buvo prieš krizę. Jeigu pažiūrėsime į apyvartą ir dirbančius žmones, matysime, kad dabar situacija yra geresnė nei buvo prieš krizę“, – tvirtino pašnekovas.

DELFI primena, kad Lietuvoje 2008 m. pabaigoje prasidėjusi krizė susprogdino nekilnojamojo turto burbulą šio turto kainas žemyn nubloškusi daugiau nei 40 proc. Ekonomika 2009 m. smuko 15 proc., tačiau 2010 m. jau ūgtelėjo 1,5 proc.

Statistikos departamento duomenimis, atlyginimai mažėjo dvejus metus iš eilės – 2009 m. ir 2010 m., o vėliau po truputį pradėjo kilti. Vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius 2008 m. buvo 1650 tūkst. Lt, 2009 m. – 1602 Lt, 2010 m. – 1552 Lt, 2011 m. – 1594 Lt, 2012 m. – 1651 Lt, 2013 m. – 1729 Lt.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...