captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žemės ūkio ir maisto sektoriams analitikai siūlo didinti našumą

Vienam iš labiausiai pastaraisiais metais augusių Lietuvos sektorių – žemės ūkio ir maisto – analitikai siūlo didinti veiklos našumą, nes rekordinio derliaus galimybės jau išsemtos. Be to, grūdų supirkimo kainos pasaulio rinkose prognozuojamos dešimtadaliu mažesnės nei pernai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vienam iš labiausiai pastaraisiais metais augusių Lietuvos sektorių – žemės ūkio ir maisto – analitikai siūlo didinti veiklos našumą, nes rekordinio derliaus galimybės jau išsemtos. Be to, grūdų supirkimo kainos pasaulio rinkose prognozuojamos dešimtadaliu mažesnės nei pernai.

Gausiai porą metų byrėjęs aukso spalvos grūdų derlius, šiemet, manoma, bus  menkesnis. 2012-ieji buvo rekordiniai ne tik dėl derliaus, bet ir supirkimo kainų. Pernai pasaulio rinkose jos krito beveik ketvirtadaliu, analitikai spėja, kad šiemet jos mažės dar dešimtadaliu.

„Gal tragiški metai neturėtų būti, bet kainų lygis ir krenta. Manau, kada tai bus dar vienas papildomas argumentas, kad pereitų prie gyvulininkystės vystymo“, – sako žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.

Pernai rekordiškai daug eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų – už 16 milijardų litų, tai penktadalis lietuviškos kilmės eksportuotų prekių. Tačiau analitikų duomenimis, mūsų agrarinis sektorius nėra našus.

„Lyginant su Europos Sąjungos pridėtinės vertės sukuriamu našumu, Lietuva kelis kartus atsilieka. Būdas didinti efektyvumą būtų modernizuoti technnologijas ir ūkius. Kaip tai padaryti – kiekvieno ūkio situacija atskira, nes įvairūs dydžiai, specializacija, verslo modelis“, – aiškina DNB analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Susirinkusieji į  konferenciją svarstė, kaip geriau išnaudoti plėtros galimybes, dalijosi patirtimi.

„Iš tiesų ta strategija yra nebloga, tik reikėtų paskatainti galvijų įsigijimą, paskatinti smulkiųjų ūkininkų kooperaciją, kad ir jie galėtų sukurti savo ratelius ir pan.“, – sako Šilalės rajono ūkininkas Andrius Baublys.

Lietuvoje vyrauja augalininkystė, o rezervas vystyti mažiau nuo permainingų orų priklausančią gyvulininkystę yra nederlingos ir neretai dirvonuojančios žemės.

„Jei tuose regionuose būtų skatinama per produkciją – išmokos ir kreditai nederlingoms žemėms, tai plėstųsi ūkiai, su ta paramos programa 2014–2020 m. galima daug padaryti“, – sako „Agrowil Group“ direktorius Marius Žutautas.

Žemės ūkio verslo indėlis į Lietuvos ekonomiką siekia beveik 9 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tai vienas didžiausių rodiklių.

Pasak analitikės, šis eksportuojantis sektorius nesmuko ir per patį sunkmetį, padėjo Lietuvai pakilti iš ekonominio nuosmukio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...