captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vežėjai apie ūkininkų nerimą dėl laukuose supūsiančių grūdų: norima vežti svetimo sąskaita

Gausus šiųmetis grūdų derlius ne tik džiugina ūkininkus, bet ir verčia susimąstyti, kaip didžiulius kiekius produkcijos išgabenti į užsienį. Ūkininkai skundžiasi, jog eksportuotojams nesudaromos tinkamos sąlygos grūdus išvežti ir šie priversti juos laikyti laukuose, o „Lietuvos geležinkeliai“ atkerta, kad viena iš problemų – ne vagonų trūkumas, o įkainių skirtumai dėl kurių eksportuotojai nenori nuomotis vagonų iš kitų grūdvežių.  
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

 

Gausus šiųmetis grūdų derlius ne tik džiugina ūkininkus, bet ir verčia susimąstyti, kaip didžiulius kiekius produkcijos išgabenti į užsienį. Ūkininkai skundžiasi, jog eksportuotojams nesudaromos tinkamos sąlygos grūdus išvežti ir šie priversti juos laikyti laukuose, o „Lietuvos geležinkeliai“ atkerta, kad viena iš problemų – ne vagonų trūkumas, o įkainių skirtumai dėl kurių eksportuotojai nenori nuomotis vagonų iš kitų grūdvežių.

Nenori nuomotis brangiau

„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas grūdų perdirbėjų viešai keliamoms grūdų išvežimo problemoms aptarti skirtoje konferencijoje sakė, jog grūdų vežimo problema yra aktuali kasmet. Visgi, šiemet, nuėmus rekordinį grūdų derlių, ji ypač išryškėjo – norint paspartinti produkcijos pervežimą bendrovei priklausančių vagonų, kurie yra pritaikyti grūdų vežimui, nepakanka, tad jaučiantiems didesnį poreikį vagonus reikia papildomai nuomotis iš kitų grūdvežių, siūlančių bene triskart didesnę kainą.

„Vieno grūdvežio nuomos įkainis – 153 litai už parą, ir rinkoje už tokią kainą grūdvežių galima išsinuomoti tiek, kiek jų pageidaujama. Mūsų nustatytas įkainis - ne 153 litai, o 51 litas parai. Įmonės, kurioms iš tiesų trūksta grūdvežių arba gali juos nuomotis arba gali paprašyti „Lietuvos geležinkelių“ tarpininkavimo. Tai, kad įmonės pageidauja tik „Lietuvos geležinkelių“ grūdvežių, kurių nuomos kaina yra tris kartus mažesnė negu rinkos kaina, rodo, kad grūdų perdirbėjams už vagonus mokėti rinkos kainą yra nepriimtina“, – kalbėjo A. Šimėnas.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovo norima, kad brangesnius vagonus nuomotųsi bendrovės administracija, o tuomet už mažesnę kainą pernuomotų savo klientams, tačiau taip bendrovė patirtų nuostolių.

Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ grūdų pervežimui gali pasiūlyti 995 grūdų pervežimui pritaikytus vagonus, likę - priklauso užsienio valstybėms. Rugpjūtį grūdų pervežimams įmonė naudoja 1,278 tūkst. vagonus, t.y. 283 vagonais daugiau, negu bendrovės grūdvežių vagonų parkas.

„Šiai dienai yra penkiolika baltarusiškų, 512 ukrainietiškų, 11 moldaviškų ir 38 kazachiški“, – patikslino kitoms valstybėms priklausančių grūdvežių kiekius krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Virginijus Juška.

Siūlo bendradarbiavimo sutartis

Norėdami išspręsti grūdų pervežimo problemas, „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo grūdų pervežti norintiems klientams sudaryti tiesiogines sutartis dėl aprūpinimo vagonais. Pasak jų, tokiu atveju būtų lengviau paspartinti pervežimo procesą.

„Pagrindinis įsipareigojimas – prašome klientų informuoti mus iš anksto apie tam tikrus įsipareigojimus: kiek jie ruošiasi krauti vagonų, kokius kiekius ir kokiose stotyse. Ir tada užsako lokomotyvą – pagal tai mes orientuojamės, kiek vagonų paduoti į vieną ar kitą stotį, kada lokomotyvas turi atvykti, kaip jis turi dirbti ir panašiai t.y. visi technologiniai procesai. Jei mums pasakys, kad rytoj mums reikia šimto vagonų tokioje stotyje, ir dar duokite lokomotyvą, taip dirbti negalima“, – kalbėjo krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas.

S. Stasiūnas sakė, kad darbas turi būti planuojamas iš anksto, nes visi lokomotyvai – dirbantys. „Svarbiausia informacija – kokios yra iškrovos, pakrovos dienomis“, - sakė bendrovės atstovas. Šios informacijos nepatikslinus, grūdų pervežimas gali užtrukti ilgiau ne dėl geležinkelių kaltės, bet dėl ilgiau užtrunkančių grūdų pakrovimo ir iškrovimo darbų.

„Jeigu pakrova trunka parą, o mūsų vežimas trunka parą ir paskui iškrova trunka parą, gaunasi trys paros, o sakoma, kad geležinkeliu grūdus į Klaipėdą užtrunka vežti tris paras – taip yra nesąžininga“, – sakė S. Stasiūnas. Dėl šios priežasties, tiek ir iš klientų pusės iškrova ir pakrova turi būti vykdoma sparčiai.

Šiuo metu nurodoma, kad grūdų įkrovimas, pervežimas bei iškrovimas iš vagonų į Klaipėdą užtrunka apie 3 – 4 paras. Tai – bene dvigubai mažiau nei praėjusiais metais, kai procesas trukdavo apie 6,6 paros.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...