captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos SGD terminalas – veiksmingesnis ginklas prieš Rusiją nei bet koks karinis laivas

Lietuva tikisi, kad Pietų Korėjos laivų statytojai šios Baltijos valstybės užduotį atliks laiku. 330 mln. JAV dolerių vertės laivas, statomas Ulsano uosto statykloje, Lietuvai simbolizuoja gerokai veiksmingesnį ginklą prieš Rusiją nei bet koks karinis laivas. Laivo strateginę svarbą parodo net jo pavadinimas – „Independence“ („Nepriklausomybė), rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
„Klaipėdos nafta“ nuotr.
„Klaipėdos nafta“ nuotr.

Lietuva tikisi, kad Pietų Korėjos laivų statytojai šios Baltijos valstybės užduotį atliks laiku. 330 mln. JAV dolerių vertės laivas, statomas Ulsano uosto statykloje, Lietuvai simbolizuoja gerokai veiksmingesnį ginklą prieš Rusiją nei bet koks karinis laivas. Laivo strateginę svarbą parodo net jo pavadinimas – „Independence“ („Nepriklausomybė), rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.

Jeigu viskas vyks taip, kaip planuota, laivas iki gruodžio mėnesio bus parengtas veikti kaip plaukiojantis terminalas, į kurį bus gabenamos suskystintų gamtinių dujų (SGD) siuntos.

Laikas labai svarbus, nes šį laivą ketinama panaudoti kaip kozirį derybose dėl pigesnių „Gazprom“ dujų, rašo leidinys.

„Independence“ yra Vilniaus ženklas Maskvai, kad jis turi kitų šaltinių energijai apsirūpinti.

Lietuviai tvirtina nebenorintys taikstytis su tuo, kad už dujas jiems tenka mokėti bene didžiausią kainą visoje Europoje. Jie taip pat nori atsikratyti įsisenėjusio pažeidžiamumo jausmo, kurį lemia žinojimas, kad kilus politiniam ginčui Rusija gali bet kuriuo metu užsukti dujų čiaupus.

Vienas Lietuvos pareigūnas teigia, jog tai yra „gyvybės ir mirties klausimas“ – kad parengtas laivas Klaipėdos uoste būtų laiku, nes galėtų būti panaudotas kaip svertas derybose dėl kainos su Rusijos dujų koncernu.

Suskystintomis gamtinėmis dujomis kaip būdu sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, vis labiau domimasi visoje Rytų Europoje.

Šiais metais didelio SGD terminalo Baltijos jūros pakrantėje statybą turėtų užbaigti ir Lenkija, į šį projektą investavusi 1 mlrd. eurų. Naujojo terminalo pajėgumas sieks 5 mlrd. kubų ir jį bus galima padidinti iki 7,5 mlrd. kubų.

Terminalą nori statyti ir Suomija bei Estija, tačiau jos vis nesutaria, kurioje iš šių šalių jis turėtų būti įrengtas.

Pareigūnų įsitikinimu, SGD terminalų teikiamas strateginis pranašumas dar padidės, kai JAV savo skalūnų dujas pradės eksportuoti į NATO sąjungininkes Europoje.

Svarbios bet kokios į rinką pradedamos tiekti dujos, nes Rusija savo poziciją derybose su kiekviena šalimi derina atsižvelgdama į silpnąsias tos šalies vietas, sako Čekijos specialusis įgaliotinis energetikai Vaclavas Bartuška.

„Jie kalba apie dujų kainų formulę, bet vienos bendros formulės nėra. Jie visada žino, kiek tu esi nepriklausomas, ir į tai atsižvelgia“, – teigia jis.

Tuo tarpu „Gazprom“ visada neigė, jog nustatydamas kainas žaidžia politinius žaidimus.

Vis dėlto Europos Komisija 2012 metais pradėjo antimonopolinį tyrimą, siekdama ištirti, ar Rusijos dujų koncernas varžo laisvą dujų tiekimą, trukdo konkurentams ir taiko nesąžiningas kainas susiedamas savo dujų kainą su naftos kaina. „Gazprom“ šiuos kaltinimus atmeta.

Tačiau ne visi tiki, kad suskystintos gamtinės dujos padės Europai diversifikuoti energijos tiekimą.

Daugelis analitikų atkreipia dėmesį į tai, kad laikas pereiti prie SGD yra itin netinkamas. SGD kainos Azijoje gali būti iki 50 proc. didesnės nei Europoje, dėl to dalis krovinių nukreipiama į Rytus.

O Europos Komisija SGD importo perspektyvas vertina ne taip pesimistiškai. Briuselio pareigūnai sutinka, kad Rusija ir toliau bus pagrindinė Vidurio Europos dujų tiekėja, tačiau jie mano, kad dujų terminalai galiausiai padarys teigiamą poveikį kainoms. Tokios optimistinės prognozės iš dalies pagrįstos viltimis, kad per ateinančius dvejus ketverius metus eksportuoti dujas į ES pradės Afrika, Australija ir, svarbiausia, Jungtinės Valstijos.

Kad įrodytų, jog tiki SGD projektų ateitimi, Komisija suteikė paramą ir Lietuvos, ir Lenkijos terminalams.

Lietuvos atveju ji leido suteikti 448 mln. eurų valstybės pagalbą. Lenkijoje ji tiesiogiai skyrė terminalui 80 mln. eurų ir taip pat patvirtino 465 mln. eurų valstybės pagalbą nacionalinei dujotiekių infrastruktūrai, kuri bus prijungta prie naujojo terminalo.

Tuo tarpu „Gazprom“ valdoma Europos rinkos dalis didėja – nuo 26 proc. 2012 metais iki 30 proc. 2013 metais. Vienas dujų koncerno vadovų Aleksandras Medvedevas praėjusių metų pabaigoje įrodinėjo, kad ši rinkos dalis toliau didės.

„Iki 2025 metų Europai papildomai reikės importuoti 140 mlrd. kubinių metrų per metus. Tai bus tik vos po dešimties metų, o infrastruktūros šioms dujoms tiekti nepakanka“, – aiškino jis.

Ginčai, ar verta importuoti suskystintas gamtines dujas, virs daugelį metų.

Tačiau daugeliui rytinių Europos Sąjungos šalių energetinės priklausomybės problema yra svarbesnė nei kainos.

Pasak V. Bartuškos, derybos su Rusija jam kartais primena apie jo konfrontaciją su slaptąja policija 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai jis buvo vienas iš studentų, protestavusių prieš komunistinį režimą, lyderių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...