captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euro zonos bankų gelbėjimo fondas „nuguls“ sutartyje tarp valstybių

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai nusprendė nekeisti nuostatos, kad bankų gelbėjimo fondas veiks remdamasis tarpvyriausybine sutartimi. Su tokia sutartimi nesutinka Europos Parlamentas (EP), kuris turi pasakyti „taip“ kuriamai Bankų sąjungai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai nusprendė nekeisti nuostatos, kad bankų gelbėjimo fondas veiks remdamasis tarpvyriausybine sutartimi. Su tokia sutartimi nesutinka Europos Parlamentas (EP), kuris turi pasakyti „taip“ kuriamai Bankų sąjungai.

EP ir ES valstybės pritaria pagrindinei euro zonoje kuriamos Bankų sąjungos idėjai, kad bankų nuostolius padengti turi ne mokesčių mokėtojai, o pačios finansų įstaigos, ir tai, pasak susitikime dalyvavusio finansų ministro Rimanto Šadžiaus, turėtų būti pagrindinis argumentas EP nusileisti.

„Aš neabejoju, kad šita schema išliks ir EP ją patvirtins vadovaudamasis būtent tuo, kad ten, galutiniame kompromise bus įgyvendinti pagrindiniai principai, apsaugantys mokesčių mokėtojų pinigus“, – LRT.lt portalui sakė R. Šadžius.

Pasak jo, tarpvyriausybinio susitarimo apimtis bus minimali ir joje bus surašytos tik būtiniausios sąlygos, o likusios, kaip nori EP, būtų grindžiamos ES teise.

 Pernai gruodį, kai ES Tarybai pirmininkavo Lietuva, po ilgų derybų 28 ES valstybės  susitarė, kad euro zonos bankai bus pertvarkomi iš specialaus europinio fondo, į kurį lėšas patys bankai pamažu suneš per 10 metų. Taip pat nuspręsta, kad fondo veikimą ir finansavimą numatys atskira tarp valstybių pasirašyta sutartis – ji užtikrins, kad euro zonos bankai mokėtų įnašus į pertvarkymo fondą. Kita fondo dalis bus reguliuojama ES teisės aktais. EP siekia, kad visas fondas būtų grindžiamas ES teise, o ne tarp valstybių pasirašyta sutartimi.

 Bankų sąjunga euro zonoje kuriama tam, kad būtų apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigai ir jie neatitektų bankrutuojantiems bankams atstatyti. Dabar Lietuvoje šie klausimai sprendžiami biudžeto sąskaita, kaip buvo „Ūkio banko“ atveju. Todėl Lietuvai stojant į Bankų sąjungą teks sukurti teisinius mechanizmus, kurie leistų suformuoti nacionalinį fondą ir vėliau jį sujungti su europiniu fondu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...