captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkijoje aptiktas afrikinis kiaulių maras

Lenkijoje netoli Baltarusijos sienos nustatytas trečiasis Europos Sąjungoje (ES) afrikinio kiaulių maro atvejis – du atvejai anksčiau nustatyti Lietuvoje. Apsikrėtęs šernas rastas 900 metrų nuo sienos su Baltarusija. Apie tai pranešė Lenkijos ministras ES žemės ūkio ministrų susitikime Briuselyje. „Ministras paminėjo, kad referencinėje laboratorijoje patvirtinta, kad tai tikrai afrikinis kiaulių maras“, – LRT.lt portalui sakė susitikime dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lenkijoje netoli Baltarusijos sienos nustatytas trečiasis Europos Sąjungoje (ES) afrikinio kiaulių maro atvejis – du atvejai anksčiau nustatyti Lietuvoje. Apsikrėtęs šernas rastas 900 metrų nuo sienos su Baltarusija. Apie tai pranešė Lenkijos ministras ES žemės ūkio ministrų susitikime Briuselyje. „Ministras paminėjo, kad referencinėje laboratorijoje patvirtinta, kad tai tikrai afrikinis kiaulių maras“, – LRT.lt portalui sakė susitikime dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Lenkija – antroji šalis ES po Lietuvos, kurioje nustatyta kiaulėms pavojinga liga. Bendrijos ministrai paragino Europos Komisiją (EK) kuo skubiau imtis priemonių, kurios padėtų valstybėms stabdyti iš rytinių kaimynių plintančią kiaulių ligą. Už sveikatą atsakingas EK narys Tonis Borgas pabrėžė, kad užkratas ateina iš Rusijos per Baltarusiją. „Gaila, kad Rusija vis dar nesugeba kontroliuoti ligos plitimo savo teritorijoje, čia užfiksuota iš viso 650 afrikinio kiaulių maro atvejai“, – kalbėjo T. Borgas.

Lenkijoje užfiksuotas naujas kiaulių ligos atvejis apsunkina ir taip sunkias Lietuvos derybas su EK dėl tvoros Lietuvos-Baltarusijos pasienyje. EK niekada nebuvo tokios tvoros entuziastė, tačiau dabar pinigų Lietuvai išsikovoti bus dar sunkiau, nes jų prašytų ir Lenkija, o tai EK kainuotų nepaprastai brangiai.

„EK jaučia natūralią antipatiją visokioms sienoms, tvoroms ir barjerams, nes jas galima įvairiai interpretuoti. Tačiau nekalbant apie tokios tvoros kainą, abejojame, kiek ji būtų efektyvi, nes šernai gali prasikasti pro tvorą. Skyrėme pinigų stabdyti ligos plitimą ir tai davė gerų rezultatų, nes kol kas nustatyti tik 3 atvejai, ir net ne kiaulių ūkiuose, bet šernuose, vadinasi, situaciją suvaldyti įmanoma“, – LRT.lt portalui komisaras T. Borgas pabrėžė, kad EK nekeičia nusistatymo dėl tvoros su Baltarusija.

Tačiau Lietuvos ministras sako sulaukęs kitų ES šalių palaikymo. „Tikrai nešvelninam tos pozicijos. Manome, kad tvora reikalinga ir tai viena iš efektyvesnių prevencijos priemonių prieš šernų migraciją, kuri pavasarį ypatingai suintensyvės. Kiek Taryboje pasisakė ministrų, visi vieningai pritarė tam, kad bet kokios priemonės, kurios realiai gali sustabdyti šios pavojingos ligos plitimą turi būti taikomos ir joms turi būti skirtas finansavimas“, – kalbėjo V. Jukna.

Lietuva paragino EK imtis visų diplomatinių, teisinių, ekonominių ir išimtinių rinkos reguliavimo priemonių, kad kiaulių liga būtų išnaikinta, prekyba neribojama, o augintojams kompensuoti patirti nuostoliai. Ir nors Lietuvos Žemės ūkio ministerija žadėjo iki vasario vidurio pateikti nuostolių sumą, kol kas jie to nepadarė.

„Galima orientuotis pagal mūsų Agrarinės ekonomikos instituto paskaičiavimus, jeigu eksportas būtų uždarytas 3 ar 4 metams, nuostoliai galėtų siekti netoli pusės milijardo litų“, – kalbėjo V. Jukna. Ministras teigė, kad skaičius ministerija jau turi, tačiau susitikime Briuselyje jų nepristatė, nes nebuvo tokio tikslo.

EK padėties rinkoje kol kas nedramatizuoja. Neformaliai teigiama, kad vasario pradžioje Rusijai įvedus draudimą europietiškai kiaulienai, EK pastebėjo tik nežymų – kelių procentų – kainų kritimą. Iš viso ES eksportuoja 12 proc. kiaulienos, iš jų 3 proc. – į Rusiją, o tai sudaro 25 proc. viso ES kiaulienos eksporto. Skaičiuojama, kad dėl Maskvos draudimo per vieną dieną ES kiaulių augintojai praranda apie 4 mln. eurų. Manoma, kad didžiausius nuostolius patiria tradiciškai didelius kiekius į Rusiją eksportuojančios šalys, pvz. Danija ar Belgija. EK ne kartą pakartojo, kad Rusijos taikomas draudimas – neproporcingas, ir bando šią problemą spręsti aukščiausiu politiniu lygiu. Tačiau Maskva kol kas į kvietimą kalbėtis reaguoja vangiai. ES Rusijos taikomas priemones vertina kaip protekcionistinę politiką ir svarsto galimybę kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close