captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip įdarbinti saulę miesto viešose erdvėse?

Saulės elementai, kurie iš pradžių buvo daugiausiai naudojami aplink Žemę skriejančiuose palydovuose, kuo toliau, tuo labiau plinta kasdieniame gyvenime. GRYNAS.lt apžvelgia, kur ir kaip saulės energija yra panaudojama šiandien ir kokios yra jos plėtros tendencijos.
Saulės baterija, A. Ufarto (BFL) nuotr.
Saulės baterija, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Saulės elementai, kurie iš pradžių buvo daugiausiai naudojami aplink Žemę skriejančiuose palydovuose, kuo toliau, tuo labiau plinta kasdieniame gyvenime. GRYNAS.lt apžvelgia, kur ir kaip saulės energija yra panaudojama šiandien ir kokios yra jos plėtros tendencijos.

Baterijos elektra aprūpina įvairius techninius įrenginius

Saulės šviesos energija yra vienas iš plačiausiai naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių, o sparčiai besivystanti technologija leidžia fotoelementus pritaikyti pačiose įvairiausiose srityse. Lietuvoje šiandien daugiausiai kalbama apie saulės baterijų (modulių, elementų), kurios generuoja elektrą, ir saulės kolektorių, kurie skirti šildyti vandeniui, įrengimą ant gyvenamųjų namų stogų. Taip pat po truputį atsiranda ir didesnių saulės jėgainių, nors sumažinus energijos pardavimo elektros tinklams tarifus, jų populiarumas yra kiek nuslūgęs.

Be namų ūkių, įvairių techninių įrenginių aprūpinimas energija yra kitas itin populiarus saulės baterijų panaudojimo būdas: „Saulės moduliai yra montuojami įvairiems techniniams įrenginiams – eismo kontrolės prietaisams, temperatūros matavimo stotims, geležinkelio signalizacijoms, judriojo ryšio tinklams ir t.t. Jie yra statomi kartu su akumuliatoriais, kad per dieną sukauptą energiją būtų galima panaudoti nakties metu“, – pasakojo saulės elektrinių įrengimu užsiimančios bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ rinkodaros vadovas Edvinas Šlėvė.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas pridūrė, jog šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikia 70 įvairių saulės energija varomų įrenginių. Tarp šių – greičio matavimo prietaisai su informacinėmis švieslentėmis, kryptinio apšvietimo įrenginiai pėsčiųjų praėjimo vietose ir kiti.

„Šių įrenginių plėtra vykdoma nuolat, tačiau ji nėra labai sparti: atsižvelgiant į finansavimo galimybes, kiekvienais metais šalia valstybinės reikšmės kelių jų įrengiama 10–14 vienetų. Manome, kad ateityje šių priemonių plėtra tik intensyvės: tai geras būdas likti nepriklausomiems nuo energijos tiekimo iš bendrų tinklų, todėl visais atvejais yra sutaupomos didelės lėšos, kurių prireiktų prietaisų ar kitos įrangos išlaikymui,“ – GRYNAS.lt sakė pašnekovas.

Vandalai akmenimis „bando“ baterijų tvirtumą

Saulės baterijų įrengimas yra skatinamas, nes jų gaminama elektra yra draugiška aplinkai. Tiesa, saulės energetika turi vieną akivaizdų trūkumą – elektros gamyba yra neįmanoma naktį. Apniukusiu oru ir ypač žiemos metu pagaminami elektros kiekiai taip pat yra gerokai mažesni. Tiesa, saulėtomis žiemos dienomis, pasak specialistų, galima pagaminti apie 70–80 proc. vasaros elektros kiekio.

„Susiklosčiusios tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, susidariusi sniego danga ant saulės baterijų, gali lemti laikinus energijos trūkumus. Kad taip neįvyktų, kartu yra montuojami akumuliatoriai, kurie padeda išlyginti energijos gamybos ir poreikio svyravimus. Tačiau visa ši įranga didina bendrą įrenginio kainą, kuri ir taip yra gana didelė,“ – kalbėjo N. Abukauskas.

„Dar vienas pastebėtas trūkumas – tai mūsų šalies žmonių kultūros lygis. Nežinia kodėl, tačiau ši įranga kaip magnetas traukia vandalus, kuriems dažnai parūpsta išbandyti saulės baterijų tvirtumą. Dažniausiai akmenimis.“

Alternatyva nuošalesnėse vietovėse

Kita vertus, vienas didžiausių šios technologijos pranašumų – saulės elementai yra nepriklausomi nuo kitos elektros tinklų infrastruktūros.

„Lietuvos automobilių kelių direkcija šio tipo įrangą diegia ne chaotiškai. Pasitaiko situacijų, kada saulės ir/ar vėjo energiją naudojantis įrenginys yra bene vienintelė techninė alternatyva įrengiant būtinas eismo saugos priemones: arti nėra elektros tinklų arba prisijungimas prie jų yra gana probleminis, “ – sakė pašnekovas. Jo teigimu, tokiais atvejais pasiekiama keleriopa nauda: sudėtingų projektų parengimui ir prijungimui prie elektros tinklų sutaupoma brangaus laiko, užtikrinamas pigus prietaiso eksploatavimas ateityje ir prisidedama prie alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo, taip tausojant gamtą.

„Manau, kad saulės modulius galima panaudoti apskritai visur, kur nėra galimybės atitiesti elektros tinklo ar tai kainuoja daug brangiau,“ – pridūrė E. Šlėvė.

Tačiau, pasak jo, saulės energiją vertėtų rinktis tada, kai energijos suvartojama nedaug: „Kaip minėta anksčiau, didžiausia saulės energetikos problema ta, jog dieną generuojama elektra, o naktį – ne. Todėl reikalingi akumuliatoriai, kurie, deja, nėra labai ekologiški.“

Didesnio masto projektų nenusimato

Miestuose saulės baterijas dažnai galima išvysti virš automobilių stovėjimo aikštelių automatų. Technologija galėtų būti puikiai pritaikoma viešojo transporto stotelių apšvietimui ir jų informacinių švieslenčių aptarnavimui.

Užsienio miestų gatvėse taip pat galima rasti specialių šiukšliadėžių, skirtų perdirbamoms atliekoms. Saulės baterijos maitina šiukšliadėžėje įtaisytus presus, kurie suspaudžia atliekas, kad šios užimtų mažiau vietos. Tokių šiukšliadėžių faktinė talpa yra penkis kartus didesnė nei įprastų – jas tuštinti reikia rečiau, taip sutaupoma energijos.

Be mažų techninių įrenginių, saulės baterijos gali elektros energija aprūpinti ir gerokai didesnę infrastruktūrą. Londono centre neseniai buvo atidarytas ilgiausias pasaulyje saulės baterijomis dengtas tiltas. Projekto vykdytojai tikisi, jog šių modulių pagaminta elektra patenkins pusę ant tilto įsikūrusios traukinių stoties energijos poreikių. Panašios iniciatyvos yra įgyvendinamos ir kitose pasaulio šalyse.

Lietuvoje tokio masto projektų kol kas nenusimato, daugiausiai dėl ekonominių priežasčių. E. Šlėvės teigimu, tokių siūlymų ir susijusių viešųjų pirkimų kartas nuo karto pasitaiko, bet jų nėra daug. Anot pašnekovo, dėl gerokai sumažėjusių supirkimo tarifų, šalyje sulėtėjo ir saulės elektrinių statybos.

Dažnai yra minimos ir saulės energetikai esą ne itin tinkamos Lietuvos klimatinės sąlygos (pavyzdžiui, nedidelis saulėtų dienų skaičius, šiaurinėms platumoms būdingas mažas energijos kiekis), todėl didesnių pastatų ar struktūrų aprūpinimas energija naudojant saulės baterijas gali būti nelabai praktiškas sprendimas. Tiesa, pačių elektrinių statytojų teigimu, nuo pavasario iki vėlyvo rudens elektros gamyba vyksta puikiai, o ir žiemą saulėtomis dienomis rezultatai yra itin neblogi.

N. Abukausko manymu, saulės energijos vystymosi Lietuvoje nurašyti nereikėtų: „Manau, kad šios energijos plėtrą skatina tiek aplinkosauginės, tiek ekonominės priežastys. Sąlygos vystyti šią veiklą Lietuvoje tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu yra palankios, todėl veiklios, novatoriškos bei aplinkosauga besirūpinančios įstaigos, įmonės ar paprasti šalies piliečiai vis intensyviau taiko alternatyvius energijos panaudojimo būdus.“

Jis pabrėžia, kad visą situaciją nereikėtų matyti vien juoda ir balta spalva – būtina įvertinti, kad ši įranga yra gana brangi, be to Lietuva nėra geografiškai ypatingai palanki šalis saulės energijos gamybai ir vartojimui, tačiau viską gerai apskaičiavus, suderinus įrangą, galima pasiekti išties gerų rezultatų.

Saulės baterijomis varomi automobiliai ir kompiuteriai

Savo ruožtu mažesni pagaminamos elektros kiekiai – ne kliūtis tiesioginiam įvairių elektronikos įrenginių įkrovimui. Nors skaičiuotuvai su saulės baterijomis gaminami jau seniai, kiti saulės energijos maitinami prietaisai yra dar ganėtinai egzotiški. Tačiau technologija tobulėja kasdien, o į rinką įsitraukia vis daugiau naujų žaidėjų.

Kompiuterinės įrangos milžinė „Apple“ neseniai užpatentavo dvipusį ekraną, kuris galės rinkti saulės šviesos energiją . Manoma, kad toks ekranas galės būti pritaikytas tiek „Apple“ gaminamiems nešiojamiems kompiuteriams „MacBook“, tiek mobiliesiems telefonams „iPhone“.

Į priekį juda ir technologijos pažabosiančios saulės energiją transporto reikmėms. Automobilių gamintoja „Ford“ neseniai pristatė hibridinio automobilio prototipą, kuris krovimo metu gali automatiškai keisti savo padėtį ir taip užtikrinti efektyviausią ant stogo įtaisytų saulės baterijų panaudojimą. Jau bandomi ir saulės energija varomi lėktuvai.

Neturėtų nustebinti ir tai, jog saulės šviesos energija naudojama pakrauti ir dirbtiniams šviesos šaltiniams. Pavyzdžiui, „Ikea“ gamina ir parduoda keletą saulės baterijomis varomų šviestuvų modelių. Vilniuje esančiame prekybos centre galima įsigyti vieną iš jų – „Sunnan“ stalinį LED šviestuvą. Įrenginio aprašyme teigiama, jog įkrauti bateriją užtrunka 9–12 valandų, priklausomai nuo dienos saulėtumo. Pilnai įkrautas šviestuvas ryškiai šviečia apie 3 valandas.

ES skatina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą

Europos Komisija prieš keletą savaičių pristatė naująją ES klimato ir energetikos strategiją, kuria siekiama, kad iki 2030 m. 27 proc. visos Europoje pagaminamos energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių. Šio tikslo link ES juda sėkmingai: „Eurostato“ duomenimis, 2010 m. pagaminami kiekiai jau viršijo 20 proc.

Tačiau tuo pat metu tik 12 proc. visos Europos Sąjungoje sunaudojamos energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Šioje srityje dar tikrai yra kur stengtis, o sparčiai besivystančios saulės baterijų technologijos neabejotinai prisidės gerinant šį rodiklį. Jų šiandieninis pritaikymas visuomenės reikmėms bei inkorporavimas į elektroninius prietaisus ir įrenginius yra tik pati saulės revoliucijos pradžia.

Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...