captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aludariai: butelis brangtų 20–50 ct, gali rastis 2,6 tūkst. bedarbių

Aludarių teigimu, valdžios skaičiavimai, kad alaus butelis padidinus akcizą brangs 17 ct, yra netikslūs. Jie prognozuoja dar labiau smuksiantį alaus vartojimą ir dėl to gresiantį darbo vietų mažėjimą bei priešingą nei numatoma akcizų surinkimo efektą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Aludarių teigimu, valdžios skaičiavimai, kad alaus butelis padidinus akcizą brangs 17 ct, yra netikslūs. Jie prognozuoja dar labiau smuksiantį alaus vartojimą ir dėl to gresiantį darbo vietų mažėjimą bei priešingą nei numatoma akcizų surinkimo efektą.

Lietuvos aludarių gildijos – lobistinės organizacijos, vienijančios didžiuosius alaus gamintojus – prezidentas Saulius Galadauskas teigia, kad Lietuvos alaus sektoriuje ir su juo susijusiuose versluose dirba 13 tūkst. darbuotojų ir ūkininkų. Pasak jo, akcizo didinimas ir dėl to galimai smuksiantis alaus vartojimas neigiamai atsilieps tiek alaus sektoriui, tiek valstybės biudžetui.

„Skaičiuojame, kad akcizą alui pakėlus du kartus – 10 proc. balandį ir dar 50 proc. vėliau – alaus per metus būtų parduodama 20 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Dėl to gali tekti atleisti apie 2600 darbuotojų alaus pramonėje ir su ja susijusiose šakose. Dauguma šių žmonių gyvena nedarbui itin jautriuose regionuose, – pranešime spaudai cituojamas S. Galadauskas. – Valstybė vien dėl to negautų apie 38,3 mln. litų tiesioginių pajamų – gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių. Dar reikia turėti mintyje, kad prie to reikia pridėti valstybės negautą akcizą dėl sumažėjusios rinkos ir išmokas naujiems bedarbiams – susidaro milžiniški nuostoliai valstybei.“

Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovo Rolando Viršilo teigimu, valdžia neteisingai skaičiuoja, jog akcizą padidinus 50 proc. alaus butelis vidutiniškai pabrangtų 17 centų.

„Finansų ministerijos specialistai turėtų suprasti, kad ant akcizo priskaičiuojamas PVM ir prekybinis antkainis. Priklausomai nuo stiprumo ir pakuotės dydžio alaus butelis ar skardinė pabrangtų nuo 20 iki 50 centų. Tad toks ženklus pabrangimas gyventojus skatins rinktis pigų importinį alų ir vietos verslas būtų stumiamas į šalį. Svarbu pabrėžti, kad importuojant sukuriama 10 kartų mažiau darbo vietų, nei gaminant“, – pranešime spaudai cituojamas R. Viršilas.

Anot jo, drastiškas alaus akcizo kėlimas sukels ne tik grandininę reakciją ekonomikoje, bet ir neužtikrins didesnio akcizo surinkimo.

„Ir be naujųjų akcizų alaus rinka traukiasi trečius metus iš eilės – kasmet po 6 proc. Taip pat kasmet yra surenkama po 6 proc. mažiau alaus akcizo. Valstybė jau kelerius metus iš eilės gauna mažesnes pajamas iš alaus sektoriaus: „Ernst&Young“ tyrimų duomenimis, nuo 2008 iki 2012 metų darbuotojų šalies alaus pramonėje sumažėjo 2 tūkst., sukuriama pridėtinė vertė krito 9 proc. iki 508 mln. litų, o valstybės pajamos sumenko 4,1 proc. iki 532 mln. litų. Todėl kyla klausimas kokiais skaičiavimais yra pagrįstas sprendimas keliant akcizus, surinkti daugiau mokesčių“, – teigia R. Viršilas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...