captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos pabėgimo nuo krizės planas

Rusija nuo krizės bėga palaipsniui silpnindama savo nacionalinę valiutą – taikydama taip vadinamąją minkštąją devalvaciją. Tačiau kokie tokių veiksmų padariniai ir ar galima alternatyva?
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Rusija nuo krizės bėga palaipsniui silpnindama savo nacionalinę valiutą – taikydama taip vadinamąją minkštąją devalvaciją. Tačiau kokie tokių veiksmų padariniai ir ar galima alternatyva?

Iki 2014 metų pabaigos rublis pagrindiniu valiutų krepšelio atžvilgiu gali nusilpti 20 proc., arba 8 rubliais. Tokios Aukštosios ekonomikos mokyklos Plėtros centro prognozės. Vien per sausį Rusijos nacionalinė valiuta neteko 3 rublių, praneša newsru.com.

Spaudimas rubliui išliks dėl blogėjančio mokėjimų balanso. Einamosios sąskaitos perviršis ir toliau mažės, o valiutos paklausa (t. y. kapitalo nutekėjimas) – augs, tikina Plėtros centro atstovas Sergejus Puchovas

Savo ruožtu infliacija suvalgys dalį realių pajamų augimo: nuo 3,1 proc. (Ekonomikos plėtros ir prekybos ministerijos prognozė) sumažės iki 2–2,5 proc.

Reaguodami į rublio silpimą, gyventojai pirks daugiau valiutos. Plėtros centras skaičiuoja, kad 2013 metais gyventojai nupirko 3 mlrd. dolerių ir dabar rankose turi apie 10 mlrd. – tai daugiau nei prieškriziniais 2008 metais, bet gerokai mažiau nei kriziniais 2009-aisiais (apie 40 mlrd.). S. Puchovas prognozuoja, kad per 2014 metus gyventojai gali įsigyti dar apie 5–10 milijardų dolerių.

O štai importo rublio devalvacija nesumažins. Importo dalis mažmeninės prekybos apyvartoje nuo prieškrizinio piko, siekusio 47 proc., 2009 metais sumažėjo iki 41 proc., o per pastaruosius dvejus metus išlieka 44 proc. ir maždaug tame pačiame lygyje išliks ir iki šių metų pabaigos.

Vieno mažmeninio tinklo vadovas teigia, kad yra galimas dalinis importinių prekių pakeitimas vietinėmis tokiose vietose, kaip prekybos centrai ar išparduotuvės, t. y. ten, kur vartotojai yra labiau jautrūs kainai.

Vargu ar dabartinis nusilpimas atsiliepė valiutinių santaupų kiekiui. Kurso judėjimas 10 proc. telpa į devalvacijos lūkesčių rėmus. Kad prasidėtų perėjimas prie valiutos, kursas turėtų kristi stipriau.

Centrinio banko duomenimis, metų pradžioje indėliai valiuta siekė apie 90 mlrd. dolerių, tai sudaro apie 17 poc. santaupų. Iki sausio pabaigos indėliai valiuta galėjo išaugti 3 mlrd., tačiau kad būtų masiškai pereinama prie santaupų laikymo valiuta, stiprūs gyventojų devalvacijos lūkesčiai turi laikytis ne trumpiau nei ketvirtį, o tai mažai tikėtina, tikina Igoris Poliakovas iš Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centro.

Aukštosios ekonomikos mokyklos Plėtros centro specialistai mano, kad, norint pataisyti mokėjimų balansą, būtina žymi vienkartinė devalvacija. Ji įmanoma, pavyzdžiui, jei Centrinis bankas atsisakytų valdomo svyruojančio valiutos kurso režimo ir pereitų prie laisvo svyruojančio rublio kurso. Tačiau tai gali sukelti bankų paniką ir infliacijos sprogimą – per daug rizikos, todėl reguliatorius ir toliau gins rublį ir 2014, ir 2015 metais.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close