captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos eksporto laukia esminiai pokyčiai

Verslo lūkesčiai rodo optimistines nuotaikas šių metų pirmam ketvirčiui, paskelbė Lietuvos pramonininkų konfederacija, pristatydama vadovų nuomonių tyrimą. Visuose sektoriuose vadovų apklausos duomenys rodo teigiamus lūkesčius: apklausos duomenys viršija 50 proc. punktų, o tai reiškia, kad verslininkai tikisi augimo. Visgi pramonininkai lūkesčius siūlo vertinti atsargiai.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.

Verslo lūkesčiai rodo optimistines nuotaikas šių metų pirmam ketvirčiui, paskelbė Lietuvos pramonininkų konfederacija, pristatydama vadovų nuomonių tyrimą. Visuose sektoriuose vadovų apklausos duomenys rodo teigiamus lūkesčius: apklausos duomenys viršija 50 proc. punktų, o tai reiškia, kad verslininkai tikisi augimo. Visgi pramonininkai lūkesčius siūlo vertinti atsargiai.

„Labai pervertinti optimistinius lūkesčius mes nerekomenduojame“, – komentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Jis paaiškino, jog stipriausią įtaką pramonės įmonių vadovų nuotaikoms turi žaliavų sektoriaus atstovų optimizmas. Tai reiškia, kad įmonės ruošiasi žaliavų pabrangimui ir kaupia atsargas, kol jos nėra pabrangusios.

Apskaičiuotoji lūkesčių indekso reikšmė 2014 m. I ketv. siekia 69 punktus ir yra 19 punktų didesnė nei kritinė 50 punktų reikšmė, skirianti gamybos plėtrą nuo susitraukimo.

Geriausios nuotaikos fiksuojamos medienos ir baldų pramonėje (86 punktai), tuo tarpu žemiausia lūkesčių indekso reikšmė užfiksuota chemijos pramonėje (55 punktai).

Vykdant tyrimą buvo apklausta 150 didžiųjų Lietuvos įmonių vadovų.

Vyks pokyčių

Verslas tikisi ir pokyčių: šiais metais turėtų iš esmės pasikeisti Lietuvos eksporto struktūra. Prognozuojama, kad sumažės šalies eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis.

„NVS indėlio susilpnėjimą turėtų kompensuoti atsigaunanti Europos Sąjungos (ES) rinka“, – mano A. Izgorodinas.

Jis sako, jog eksporto pokyčius lems tai, kad NVS šalys šiais metais silpnės.

„Kodėl NVS taps silpnesnė? Pirmiausia, Rusija susiduria su problemomis ir šiemet jos ekonomikos augimas neturėtų viršyti 2 proc., kas labiau primena stagnaciją“, – priminė A. Izgorodinas.

Analitikas įvardijo, jog viena labiausiai Rusijos ekonomikos augimą stabdančių priežasčių yra didelės biudžeto išlaidos ir netvarkingi viešieji finansai.

Prognozuojama, kad šiais metais augs ir Lietuvos augimas į egzotiškesnes rinkas, pavyzdžiui, Kiniją, atitinkamai, yra galimybių ir pritraukti Kinijos kapitalo į Lietuvą.

Anot A. Izgorodino, kapitalas į Lietuvą iš Kinijos galėtų būti pritrauktas į gamtinių išteklių gavybą, taip pat į gamybos sektorių. Jis mato potencialo užsienio investuotojams Lietuvoje gaminti produkciją, paženklintą „pagaminta ES“.

LPK atlikta 150 didžiausių gamintojų apklausa rodo, kad 2014 m. beveik penktadalis (19 proc.) didžiųjų gamintojų ketina plėstis į Kiniją.

„Todėl galima daryti išvadą, kad silpna euro zonos ekonomikos būklė, sulėtėjusi Rusijos ūkio plėtra bei išliekantys neapibrėžtumai dėl Rusijos ekonomikos perspektyvų skatina Lietuvos įmones aktyviau ieškoti naujų rinkų, itin didelį dėmesį plėtros atžvilgiu skiriant Kinijos rinkai. Dėl pažeidžiamos Rusijos ekonomikos ir silpnos euro zonos ūkio būklės Lietuvos verslas atsisuka į Kiniją“, – dėstė A. Izorodinas.

2014 m. I ketv. eksporto apimčių indekso reikšmė siekia 66 punktus ir 16 punktų viršija kritinę reikšmę, skiriančią eksporto plėtrą nuo susitraukimo. Eksporto indekso reikšmės yra teigiamos visuose sektoriuose, tad 2014 m. I ketv. gamintojai laukia tolesnės eksporto plėtros.

Lietuvoje vartojimus augs

Gamintojų pateiktos vidaus vartojimo prognozės išlieka palankios ir rodo vidaus rinkos stiprėjimą. Vidaus paklausos indekso reikšmė 2014 m. I ketv. siekia 61 punktą ir 11 punktų viršija kritinę ribą, skiriančią vidaus paklausos plėtrą nuo susitraukimo.

Teigiamos, didesnės nei 50 punktų, vidaus vartojimo indekso reikšmės fiksuojamos visuose sektoriuose.

Pramonės plėtrą, kurią 2014 m. I ketv. prognozuoja įmonės, palaikys ne tik eksportas, bet ir stiprėjanti vidaus paklausa.

Visgi gamintojų prognozės darbo rinkos atsigavimui yra atsargios. Prasčiausias užimtumo prognozes pateikė maisto (50 punktų) ir chemijos pramonė (52 punktai), geriausias prognozes pateikė metalų, mašinų ir įrenginių pramonė (73 punktai).

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas A. Izgorodinas pažymėjo, kad konfereracija nėra prieš darbo užmokesčio padidinimą, tačiau jis turi būti daromas nuosaikiai ir pamatuotai.

Skaičiuojama, kad realus Lietuvos gyventojų augimas šiemet turėtų paaugti 2,5 proc. Lietuvos statistikos departamentas skelbė, kad pernai realus darbo užmokestis padidėjo 3,7 proc.

Daugiau nei pusė respondentų (58,7 proc.) nurodė, kad 2014 m. pirmąjį pusmetį ketina investuoti į gamybinių pajėgumų plėtrą arba esamų pajėgumų modernizavimą.

Didžiausios grėsmės įmonių veiklai

Pramonininkai įvardijo didžiausias šių metų pradžios grėsmes verslui. Jomis įvardintos nestabilios energetinių išteklių kainos ir laukiamas jų brangimas.

Verslas taip pat grėsmėmis įvardijo stiprią konkurenciją vidaus ir išorės rinkose, galimą staigų minimalaus darbo užmokesčio padidinimą bei siūlymui didinti akcizus alkoholiniams gėrimams.

Daliai respondentų didžiausią grėsmę įmonių veiklai kelia nestabilios tendencijos NVS regione bei euro zonos skolų krizė, taip pat auganti įtampa darbo rinkoje, kuri vis labiau išryškina kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...