captcha

Jūsų klausimas priimtas

Užsimojo prieš lengvatą: kaip brangtų šildymas?

Daugiau nei 40 Lt. Šilumos tiekėjų skaičiavimu, tiek vidutinio buto šeimininkui padidėtų šildymo sąskaita, jeigu būtų atsisakyta dabar jam galiojančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. Tai siūlo Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas. Tuo metu praėjusią savaitę finansų ministras Rimantas Šadžius užsiminė, kad bus svarstomas PVM klausimas, tačiau neatskleidžia, ką planuoja daryti.

Daugiau nei 40 Lt. Šilumos tiekėjų skaičiavimu, tiek vidutinio buto šeimininkui padidėtų šildymo sąskaita, jeigu būtų atsisakyta dabar jam galiojančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. Tai siūlo Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas. Tuo metu praėjusią savaitę finansų ministras Rimantas Šadžius užsiminė, kad bus svarstomas PVM klausimas, tačiau neatskleidžia, ką planuoja daryti.

Praėjusią savaitę po Pensijų kompensavimo darbo grupės posėdžio finansų ministras Rimantas Šadžius žurnalistams sakė, kad galvojama apie nekilnojamąjį turtą, automobilius ir PVM klausimus.

NT mokesčio pataisos yra registruotos Seime, automobilių mokesčio gairės taip pat ryškėja, o ką ketinama daryti su PVM, kol kas neatskleidžia. Finansų ministerija daugiau komentarų šia tema neteikia.

Tuo metu Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas laikosi nuomonės, kad reikėtų atsisakyti PVM lengvatos centralizuotai tiekiamam šildymui. Šiuo metu šildymui taikomas 9 proc. PVM, o visoms kitoms prekėms – 21 proc.

„Aš buvau išsakęs tokią nuomonę, bet politinėje taryboje to nesvarstėme. Kol nesvarstyta, tai yra mano asmeninė nuomonė, nes matau, kad išimtys yra nepamatuotos. Kiek pamenu skaičiavimus, po tokio sprendimo biudžetas išloštų, bet papildomai reikėtų apie 50 mln. Lt kompensacijoms. Tačiau yra labai daug žmonių, kurie gauna šią lengvatą, nors ji jiems nepriklauso“, – DELFI sakė jis.

Naudojasi ir prabangių butų savininkai

„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat mano, kad racionaliausias sprendimas būtų atsisakyti brangiausiai kainuojančios būtent šios mokesčio lengvatos. Skaičiuojama, kad per metus dėl jos biudžetas netenka apie 200 mln. Lt pajamų.

„Ne kartą buvo diskutuota, kad dauguma PVM lengvatų nėra efektyvios ir jų sukuriama nauda dažnai vartotojų nepasiekia, o atitenka tam tikrų sektorių vartotojams. Galima būtų diskutuoti, kurios PVM lengvatos yra perteklinės ir nenaudingos Lietuvos ekonomikai. Pirmiausiai akys nukrypta į PVM lengvatą centralizuotai tiekiamai šilumai ir karštam vandeniui tiekti, nes čia yra didžiausios sumos, kurių negauna biudžetas“, – DELFI komentavo ekonomistas.

Jo nuomone, būtų efektyviau, jeigu ši PVM lengvata išnyktų, tačiau būtų išplėsta kompensacijų sistema, kad gaunantys šiek tiek didesnes pajamas nei dabar, taip pat galėtų pretenduoti į kompensaciją.

„Taip gyventojai būtų labiau motyvuoti turėti renovuotus, energetiškai efektyvesnius būstus, nebūtų diskriminacijos tarp tų, kurie gauna centralizuotą šildymą ir tų, kurie šildosi patys malkomis, dujomis arba geoterminiu šildymu. Gali būti daug tokių pavyzdžių, kai ne didmiesčiuose gyvenantys žmonės namus šildo malkomis ir negauna jokios kompensacijos, tuo metu miestuose gyvenantys didelius prabangius būstus turintys ir dideles pajamas gaunantys gyventojai naudojasi lengvata. Akivaizdu, kad toks mokestis yra ekonomiškai neefektyvus ir neatlieka jokios socialinės funkcijos, nes didžiausią naudą iš jo gauna daugiausiai turto ir didžiausius butus turintys gyventojai“, – tvirtino N. Mačiulis.

Tačiau ekonomistas pabrėžė, kad lengvatos atsisakymas neturėtų būti siejamas su pensijų kompensavimu.

„Aš skeptiškai vertinčiau jo atsisakymo teikiamas galimybes kompensuoti senatvės pensijas. Manyčiau, kad papildomas pajamas reikėtų paskirstyti kompensacijoms už šildymą tiems žmonėms, kurie turės daugiau mokėti dėl didėsiančio PVM“, – tvirtino jis.

Šiemet, planuojama, kad pensijų kompensavimui reikės 88,6 mln. Lt. Tai, pasak pašnekovo, yra nedidelė suma, kurią galima rasti nedidinant mokesčių. Kitiems metams planuojama, kad pensijų kompensavimui reikės 177 mln. Lt, pasak N. Mačiulio, turėtų pakakti iš ekonomikos augimo įplauksiančių papildomų pajamų.

„Šiemet reikalinga suma yra labai maža lyginant su tuo, kiek kiekvienais metais išleidžia valdžios sektorius. Pavyzdžiui, šiemet per visus biudžetus valstybė paskirtys 37 mlrd. Lt. Tai kas yra 90 mln. Lt lyginant su šia suma? Mažiau nei 0,01 proc. Kitais metais net nebūtina įvedinėti papildomų mokesčių, nes vien dėl ekonomikos ir biudžeto pajamų augimo atsiras papildomi 800 mln. Lt, kuriuos bus galima paskirstyti įvairiausiems tikslams“, – tvirtino N. Mačiulis.

Kada mažės visas PVM

Ekonomistas mano, kad viso PVM tarifo Lietuvoje didinti nereikėtų, o ateityje apskritai reikėtų pagalvoti apie jo mažinimą.

„Bazinio PVM tarifo didinimas neturėtų būti svarstomas, juo labiau, kad jis yra didesnis nei ES vidurkis. Jis buvo padidintas krizės metu, nes valstybė į biudžetą nesurinko pakankamai pajamų. Turbūt galima būtų pradėti diskutuoti apie tai, kada šį mokesčių tarifą galima būtų sumažinti, nes Latvija po to, kai krizė baigėsi, padidėjo biudžeto pajamos ir sumažėjo deficitas, 2012 m. sumažino PVM tarifą iki prieškrizinio lygio“, – sakė N. Mačiulis.

„Žinoma, Lietuvai dar labai anksti kalbėti apie tokią perspektyvą, nes biudžeto deficitas yra pakankamai didelis – 2.5 mlrd. Lt. Juo labiau, kad didžiausia problema Lietuvoje yra ne didelis PVM tarifas, o darbo jėgos apmokestinimas“, – pridūrė jis.

Lietuvoje negalima atsisakyti lengvatos

Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas laikosi nuomonės, kad Lietuvoje negalima atsisakyti šios lengvatos.

„ES yra nustačiusi, kad valstybės narės gali taikyti ją savo nuožiūra. Mūsų šalyje ši lengvata taikoma todėl, kad žmonės gyvena ne pačių pastatytuose būstuose, o valstybė jiems juos pastatė, apgyvendino, įrengė šildymą, o po to privatizavo, nors namai yra kiauri, todėl sunaudojama labai daug šilumos“, – DELFI sakė jis.

V. Stasiūnas skaičiuoja, kad vidutinio buto savininkas už šio sausio šildymą mokėjo apie 380 Lt, o panaikinus lengvatą mokėtų 423 Lt, taigi daugiau nei 40 Lt. Per visą šildymo sezoną išlaidos padidėtų daugiau nei 200 Lt.

„PVM sulyginimą galima būtų daryti tada, kada valstybė taip kaip Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje apšiltins arba padės gyventojams apšiltinti namus ir taip sumažins šilumos suvartojimą. Kol žmonės gyvena kiauruose namuose, tol to daryti negalima“, – teigė LŠTA prezidentas.

Be to, anot jo, centrinio šildymo naudotojai padeda kitiems, kurie neturi šios lengvatos.

„Pavyzdžiui, šilumos tiekimo įmonės privalo laikyti kito kuro rūšies rezervą, jeigu nutrūktų dujų tiekimas. Jo įsigijimas ir laikymas kainuoja, tai yra įskaičiuota į šilumos kainą ir mūsų šilumos vartotojai apmoka, kad dujų tiekimą turėtų ir tie vartotojai, kurie neturi rezervo ir šildo savo individualius namus“, – kalbėjo V. Stasiūnas.

Be to, anot jo, centrinio šildymo vartotojai mokėdami už šilumą moka ir taršos mokesčius.

„O tie, kurie būstus šildo individualiai taršos mokesčio nemoka. Mūsų vartotojai taip pat užtikrina švarius miestus, kadangi iš mūsų vartotojų namų nekyla dūmai taip, kaip kyla dūmai iš visų kitų vartotojų, kurie namus šildosi individualiai“, – teigė pašnekovas.

Šalyje yra apie 40 tūkst. daugiabučių, iš kurių absoliuti dauguma naudoja centrinį šildymą.

Lietuvoje taip pat taikomas 5 proc. tarifas kompensuojamiems vaistams, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms, 9 proc. keleivių ir bagažo vežimui, taip pat laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.

Nuo 2015 m. turėtų įsigalioti 9 proc. PVM viešbučių paslaugoms.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close