captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didžioji dalis darbo ginčų išsprendžiami pareiškėjo naudai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad nuo praėjusių metų individualių darbo ginčų nagrinėjimą perėmus darbo ginčų komisijoms, gauta per 5 tūkst. prašymų. Daugiausiai – dėl laiku negautų atlyginimų. VDI vadovas Vilius Mačiulaitis sako, kad didžioji dalis darbo ginčų išsprendžiami pareiškėjo naudai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad nuo praėjusių metų individualių darbo ginčų nagrinėjimą perėmus darbo ginčų komisijoms, gauta per 5 tūkst. prašymų. Daugiausiai – dėl laiku negautų atlyginimų. VDI vadovas Vilius Mačiulaitis sako, kad didžioji dalis darbo ginčų išsprendžiami pareiškėjo naudai.

„Tai reiškia, kad beveik 2 tūkst. ginčų buvo išspręsti pareiškėjo naudai. Žinoma, tarp pareiškėjų buvo ir darbdavių, kurie kreipėsi į darbo ginčų komisijas, bet tokių ginčų labai nedaug“, – teigia V. Mačiulaitis.

VDI duomenimis, 554 baigėsi taikos susitarimais, daugiau nei 1 tūkst. bylų buvo nutrauktos ar atsisakyta jas nagrinėti dažniausiai dėl to, kad nesutarimai buvo išspręsti dar iki komisijos posėdžio.

V. Mačiulaitis tikina, kad į darbo ginčų komisiją kreiptis apsimoka – kreipimasis visiškai nemokamas, o, išnagrinėjus tokį ginčą, galima apginti net nedaug pažeistą teisę.

– Pertvarkius individualių darbo ginčų sprendimo tvarką, iš teismų jų nagrinėjimą perėmė darbo ginčų komisijos. Ar dabar ginti savo teises darbuotojams patogiau?

– Manau, kad vienareikšmiškai patogiau, nes iki absoliučiai apgintos teisės (nuo prašymo padavimo darbo ginčų komisijai iki to laiko, kada sprendimas jau gali būti vykdomas priverstine tvarka) praeina ne daugiau kaip du mėnesiai. Per vieną mėnesį ginčą išnagrinėja darbo ginčų komisija, ir vėliau, jei nepatenkinta šalis nesikreipia į teismą, dar po mėnesio sprendimą būtina vykdyti. Jį galima vykdyti net priverstine tvarka per antstolį.

– Pranešama, kad pernai gauta per 5 tūkst. prašymų, daugiausiai dėl laiku negautų atlyginimų. Kuo baigiasi toks darbo ginčų nagrinėjimas?

– Didžioji dalis darbo ginčų išsprendžiama pareiškėjo naudai. Tai reiškia, kad beveik 2 tūkst. ginčų buvo išspręsti pareiškėjo naudai. Žinoma, tarp pareiškėjų buvo ir darbdavių, kurie kreipėsi į darbo ginčų komisijas, bet tokių ginčų labai nedaug. Tarkime, iš 100 tokie buvo 2–3 ginčai. Iš 1,5–2 tūkst. ginčų maždaug 600 baigiasi taikos sutartimi, 1 tūkst. ginčų net nebuvo pradėti nagrinėti, nes šalys iki posėdžio arba iki nagrinėjimo nusprendė, kad joms naudingiau susitaikyti ir prašymą pareiškėjui atsiimti, o ne nagrinėti ginčą galbūt su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Taigi didžioji dalis besikreipusių žmonių, kurių teisės pažeistos ir kurie jas gina, gauna jiems palankų sprendimą.

– Dėl kokių problemų apskritai galima kreiptis į darbo ginčų komisijas?

– Į darbo ginčų komisijas galima ir reikia kreiptis, nes Lietuvoje nustatyta dviejų pakopų darbo ginčo nagrinėjimo sistema. Tai reiškia, kad, neišnagrinėjus ginčo darbo ginčų komisijoje, teisme jis negali būti nagrinėjamas. Galima kreiptis dėl absoliučiai visų problemų, kurios susijusios su sutarties, darbo įstatymų vykdymu, darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu. Darbo ginčų komisija nenagrinėja ginčų dėl neturtinės žalos, darbo sutarties nutraukimo pagrindų ir teisėtumo, darbuotojo nušalinimo, pavyzdžiui, darbdavio iniciatyva, įgaliotų įstatymo pareigūnų iniciatyva.

– Pone Mačiulaiti, gavote per 5 tūkst. prašymų. Ar sutiktumėte, kad darbuotojai, matyt, jau pakankamai žino apie naują galimybę išspręsti savo nesutarimus su darbdaviu be teismo?

– Manau, kad taip, nes darbo ginčų komisijose buvo nagrinėjama bent du kartus daugiau ginčų negu prieš metus teismuose. Bet tai labiau siečiau su prieinamumu, nes, mano giliu įsitikinimu, darbo ginčų komisijose buvo nagrinėjami ir vadinamieji „pigesni“ ginčai, kai ginčo objektas yra 1 tūkst. ar 1,5 tūkst. litų, dėl ko žmonės nedrįsdavo arba nenorėdavo eiti į teismą, nes išlaidos yra gerokai didesnės negu ginčo objektas. Taigi kreiptis į darbo ginčo komisiją (kreipimasis yra visiškai nemokamas) apsimoka net ir tokiais atvejais, kada žmogus negavęs dalies atlyginimo – 1 tūkst. ar 1,5 tūkst. litų, nes, išnagrinėjus tokį ginčą, galima apginti net sąlyginai nedaug pažeistą teisę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...