captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nurodė, kam kils daugiausiai problemų įvedant eurą

Kaimo parduotuvės ir mažos kavinukės gali turėti daugiausiai problemų perskaičiuojant kainas prieš ir po euro įvedimo. Tokios nuomonės laikosi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovas Feliksas Petrauskas, pabrėžiantis, kad institucija nekontroliuos kainų didėjimo, o tik prižiūrės, kaip jos skaičiuojamos.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Kaimo parduotuvės ir mažos kavinukės gali turėti daugiausiai problemų perskaičiuojant kainas prieš ir po euro įvedimo. Tokios nuomonės laikosi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovas Feliksas Petrauskas, pabrėžiantis, kad institucija nekontroliuos kainų didėjimo, o tik prižiūrės, kaip jos skaičiuojamos.

Su tuo sutinka ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė, tvirtinanti, kad kainos didės, nes verslininkai turės į jas perkelti euro įvedimo sąnaudas.

„Dar 2006 m. ruošiantis euro įvedimui mes stebėjome regionines, kaimo parduotuves, nes ten yra didesnė grėsmė, žmonės nežinojo, kaip apvalinti kainas. Taigi mūsų užduotis mažinti grėsmę ten. Kartu su Finansų ministerija planuojame mokymus visuomenei, verslui ir atskiroms socialinėms grupėms“, – DELFI sakė F. Petrauskas.

Šįkart situaciją lengvina tai, kad Euro įvedimo įstatymo projekte yra numatyta kainų perskaičiavimo formulė. Projekte numatyta, kad suma apvalinama iki dviejų skaičių po kablelio, jeigu trečias skaičius po kablelio yra mažesnis nei 5, tuomet apvalinama į mažąją pusę, o jei daugiau – į didesnę pusę.

Didiesiems prekybininkams, pašnekovo vertinimu, šis perėjimas turėtų būti lengvesnis. Be to, planuojama pasirašyti geros verslo praktikos memorandumą.

„Prie memorandumo prisijungę verslininkai savanoriškai įsipareigos, kad nenaudos euro įvedimo kaip preteksto didinti kainas, laikysis apvalinimo taisyklių, o įvedus eurą, esant galimybei, apvalins kainas vartotojo naudai. Pasirašyti memorandumą galės ir smulkieji verslininkai iš regionų. Ar jie tai padarys, tai yra savanoriškas dalykas. Antras dalykas, kad mažos kavinės savininkas yra ir buhalteris, ir savininkas, ir vairuotojas, čia gali atsirasti žmogiškasis faktorius dėl nežinojimo. Taigi didesnė problema bus smulkusis verslas, nes stambieji prekybos tinklai jau ruošiasi“, – teigė F. Petrauskas.

Kai kuriuose prekybos tinkluose kainos jau ir dabar nurodomos litais ir eurais.

Nacionaliniame euro įvedimo plane numatyta, kad VVTAT bus atsakinga už kainų priežiūrą prieš ir po euro įvedimo. Kas mėnesį tarnyba turės pateikti informaciją apie kainas, Statistikos departamentas planuoja skelbti 100 pagrindinių produktų krepšelio kainų pokyčius.

„Manęs dažnai klausia, ar mes kontroliuosime kainų padidėjimą. To nedarysime, nes turime rinkos, o ne planinę ekonomiką. O, tarkime, jeigu padidės energijos resursų kainos, tai verslas gali ir branginti prekes ir paslaugas. Tai yra normali rinkos ekonomika“, – tvirtino F. Petrauskas.

Paklaustas, kaip galima atskirti, ar kainos augo dėl euro įvedimo, ar dėl padidėjusių verslo sąnaudų, jis sakė: „Mūsų komanda buvo nuvykusi į Latviją ir stebėjo rinkos priežiūros institucijų inspektorių vykdomus patikrinimus prekybos vietose antrąją savaitę po euro įvedimo. Latviai buvo atlikę labai gerus namų darbus, jie paskelbė, kaip keitėsi tam tikrų pagrindinių produktų kainos per paskutinius dešimt metų. Iš to pasimatė, kad kainos visada augo. Visuomenei ši informacija buvo pateikta ir ji labai gerai tai suprato“.

„Atlikti tokią analizę paprašėme ir Lietuvos Statistikos departamentą. Jeigu bus padaryta tokia analizė ir ji bus pateikta visuomenei, bus mažiau pesimistų dėl euro įvedimo, kad kainos didėja dėl jo“, – pridūrė jis.

Dažniausi, pasak F. Petrausko, pažeidimai Latvijoje buvo klaidos perskaičiuojant lato ir euro santykį.

„Tiesiog suklysdavo skaičiuodami. Per pirmąsias dvi savaites po euro įvedimo Latvijoje naujai valiutai žmonės dar nebuvo psichologiškai pasiruošę. Pas mus bus lygiai tas pats, esame pasirengę tai vertinti. Todėl viename posėdyje pasiūliau, kad tikrintojai turėtų skaičiuotuvus, į kuriuos suvedus formulę būtų galima parodyti, kokia turi būti kaina. Žinote, vienas matematiką išmano geriau, kitas – nelabai“, – sakė jis.

Tikisi kainų augimo

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė mano, kad kainų augimas – neišvengiamas.

„Aš manau, kad neišvengsime (kainų didėjimo – DELFI). Neišvengė nė viena šalis, neišvens ir Lietuva. Būtų neprotinga sakyti, kad kainos nedidės. Juk ir Latvijoje kainos didėja. Verslas patirs ir išlaidų, o jos didžiulės. Juk bus kainų perskaičiavime, ir kasos aparatų perprogramavime verslas patirs išlaidas. Yra du variantai: arba verslas jas perkelia ant savo pečių ir menkina savo verslo galias arba jis turi tai perkelti ant vartotojo pečių padidindamas kainas, nes kitos išeities nėra“, – DELFI sakė ji.

Pašnekovė mano, kad smulkieji verslininkai dar galutinai nesuvokia, kiek atsakomybės tai pareikalaus.

„Bus veiksnių, kurie nuo verslininkų nepriklausys, nes niekas negarantuoja, kad nedidės energijos kainos. Jeigu kainas padidins tiekėjai arba gamintojai, be abejo, ir smulkus verslas turės padidinti kainas. Tačiau verslas nėra pasirengęs pasipelnyti didindamas kainas, šiuo laikotarpiu tokių dalykų tikiuosi mažiausiai. Tačiau su pereinamuoju laikotarpiu susijusios išlaidos kainas pakels“, – kalbėjo ji.

„Chirurginių operacijų“ neplanuoja

VVTAT mano, kad žmonės euras vis dar atrodo baubas.

„Mano akimis, žmonėms labiausiai trūksta aiškinimo, ką duoda euras ir kad tas euras nėra toks piktas baubas. Tiesiog pasąmonėje vieną valiutą pakeisti kita yra sudėtinga. Visiškai sutinku su finansų ministru, kad litas savo puikų darbą jau atliko ir turi užleisti vietą eurui. Juk ir žmonėms ateina metas, kai turi užleisti savo vietą ir pažiūrėti iš šono, kaip kiti dirba“, – tvirtino F. Petrauskas.

Nesąžiningai kainas perskaičiavusių verslininkų pavadinimus planuojama skelbti tarnybos tinklalapyje ir jų duomenis perduoti Finansų ministerijai, kuri administruos euro.lt puslapį.

„Jeigu žmogus susitvarkys vietoje, mes nesistengsime tuojau pat daryti „chirurginę operaciją“ – iš karto bausti. Tikrai nebus represinės kampanijos, ir baudimas nebus mūsų džiaugsmas“, – tvirtino jis.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesąžiningiems pardavėjams galės skirti įspėjimą arba 100–400 Lt baudas.

Jeigu bus nustatyti piktybiniai pažeidimai, tuomet VVTAT už nesąžiningą komercinę veiklą gali skirti įspėjimą arba baudą nuo vieno iki trisdešimties tūkstančių litų, jei ši bauda neviršija 3 proc. įmonės metinių pajamų, o sunkinančiomis aplinkybėmis – iki 120 tūkst. Lt baudą, tačiau ne didesnę nei 6 proc. įmonės metinės apyvartos.

„Tokią baudą galima užsitraukti, jeigu atėjus į didelę parduotuvę nustatomas nesąžiningas kainos perskaičiavimas, tačiau vietoje pataisyti negali, nes sistema yra didelė. Tačiau jeigu atvažiavus po dviejų dienų vėl bus randama tokia pati situacija, tokiu atveju jau yra piktybiškumas, nes padarytos klaidos netaisomos“, – aiškino F. Petrauskas.

Įvedus eurą Latvijos nevyriausybinės organizacijos atliko 15 tūkst. patikrinimų, o valstybės institucijos – 30 tūkst. 15–20 proc. visų patikrinimų buvo nustatyti pažeidimai, kurie buvo pašalinti. O, pasak jo, rimtų pažeidimų buvo vos 3–4.

„Labiausiai patikrinimai buvo koncentruojami į kasdieninio vartojimo prekes: duoną, cukrų, miltus, pieną, sviestą ir pan.“, – teigė jis.

Lietuvoje taip pat planuojama, kad kainų tikrinime ir gyventojų mokyme galės dalyvauti ir nevyriausybinės vartotojus ginančios organizacijos.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Finansų ministerija turės savo nemokamas telefono linijas, kuriomis galės skambinti gyventojai, pastebėję nesąžiningą kainų perskaičiavimą.

DELFI primena, kad Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Pirmuosius signalus Lietuva gaus birželio pradžioje, kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks Lietuvos konvergencijos programos vertinimą. Ten ir bus atsakyta į klausimą, ar Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus. Liepą ES Vadovų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą ir paskelbti neatšaukiamą litų į eurus keitimo kursą. Prognozuojama, kad jis liks toks pat, koks yra šiuo metu – 3,4528 Lt už vieną eurą.

Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...