captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT pradėjo ieškoti atsakymo, ar PSD įmokos bus ribojamos

Sveikatos apsaugos ministras kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, kas gydymo įstaigose turi būti finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir iš valstybės biudžeto, taip pat, ar po valstybės finansuojamų studijų parengti specialistai privalo atidirbti šalies sveikatos įstaigose. Be to, ministras siekia išsiaiškinti, ar įmokos į privalomojo sveikatos draudimo fondą turi būti skaičiuojamos nuo visų pajamų.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, kas gydymo įstaigose turi būti finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir iš valstybės biudžeto, taip pat, ar po valstybės finansuojamų studijų parengti specialistai privalo atidirbti šalies sveikatos įstaigose. Be to, ministras siekia išsiaiškinti, ar įmokos į privalomojo sveikatos draudimo fondą turi būti skaičiuojamos nuo visų pajamų.

Sveikatos apsaugos ministras teismo paprašė išaiškinti, kam gali būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšos ir biudžeto asignavimai sveikatos apsaugai. Pavyzdžiui, ar privalomojo sveikatos draudimo lėšos gali būti skiriamos patalpų šildymui ir jų priežiūrai. Taip pat, pasak ministro, sveikatos specialistams neaišku, ar sąvokos „gyvybės gelbėjimas“ ir „gyvybės išsaugojimas“ bei „sveikatos gelbėjimas“ ir „sveikatos išsaugojimas“ reiškia tą patį. Mat, esą, neaišku, ką ir kokiomis lėšomis galima finansuoti. Taip pat, teismui teko nelengva užduotis išaiškinti, ar įmokos į privalomąjį sveikatos draudimo fondą turi būti skaičiuojamos nuo darbo, ar nuo visų apdraustojo gaunamų pajamų.

„Mes norėtumėm manyti, kad šis klausimas susijęs su tuo, kokia gi tuomet yra įmokos rinkimo bazė ir kokia tada įmokos rinkimo proporcija. Kai įmoka yra nuo darbo pajamų, tai yra vienoki skaičiavimai, o jeigu tai yra nuo visų pajamų, tuomet mes turėtumėm spręsti sudėtingus klausimus: visuotino pajamų deklaravimo ir kokia įmokos faktinė išraiška“, – tikina sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.

Finansų ekspertai sako, kad privalomojo sveikatos apsaugos draudimo įmokos turi būti ribojamos. O sumokėjusiems daugiau, vargu, ar bus teikiama ir daugiau gydymo paslaugų.

„Reikia atsižvelgti į tai, kokias pajamas gauna gyventojas. Turime išvengti tokių situacijų, kuomet dirbantysis gauna dideles pajamas, moka dideles socialinio draudimo įmokas, bet, turėdamas dar kitų pajamų šaltinių, jis vėl mokėtų sveikatos ir socialinio draudimo įmokas. Tokios praktikos tikrai nėra nei vienoje ES valstybėje. Turime surasti tokią sistemą, kad  įmokos turėtų lubas, kaip Vokietijoje, Prancūzijoje ir  kitose ES valstybėse“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.

V. Andriukaitis Konstituciniame teisme aiškino, kad šiuo metu viešosios ir privačios medicinos įstaigos dirba nevienodomis sąlygomis. Mat valstybinės įstaigos privalo teikti būtinąją pagalbą ir atitikti nustatytas sąlygas, o privačioms, esą, užtenka gauti tik higienos pasą ir licenciją. Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms jau pritarė Vyriausybė. Jose numatyta, kaip bus finansuojamos privačios sveikatos įstaigos. Tačiau Seimui pataisos bus teikiamos, kai pagrindines jų nuostatas įvertins Konstitucinis Teismas.     

Taip pat teismo prašoma išaiškinti, ar po valstybės finansuojamų studijų, specialybę įgiję jaunuoliai neturėtų atidirbti nustatytą laiką vietovėse, kuriose trūksta tos srities medicinos specialistų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...