captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kylanti NT rinka: kokios būsto kainų prognozės?

Šių metų gyvenamojo būsto kainos dar nėra pasiekusios 2007 m. lygio, daugiausiai vertės trūksta Rygai, o mažiausiai – Talinui. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos atstovai jau mato šalių didmiesčiuose kylančias bangas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šių metų gyvenamojo būsto kainos dar nėra pasiekusios 2007 m. lygio, daugiausiai vertės trūksta Rygai, o mažiausiai – Talinui. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos atstovai jau mato šalių didmiesčiuose kylančias bangas.

2014 m., palyginti su 2007 m., Latvijos sostinės gyvenamojo būsto segmente kainoms iki prieškrizinio lygio trūksta dar apie 60 proc., Vilniuje – apie 40 proc., o Taline – tik 20 proc.

„Talinas jau yra arti, tik 20 proc. punktų juos skiria nuo aukščiausio kainų lygio, pasiekto 2007 m. nuo dabartinio kainų lygio“, – per Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos metinę konferenciją sakė „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Jis priminė, jog nuo 2011 m. sausio iki 2014 m. sausio, gyvenamojo būsto kainos Taline paaugo apie 47 proc.

„Mano nuomone, NT rinka Baltijos valstybėse jau primena kylančią bangą, jeigu žiūrėti ne tik siaurai į kainas, bet ir į pasiūlą, aktyvumo lygį. Didysis klausimas yra toks: ar banga pakils į viršų ir toliau situacija gerės, ar visgi seks kažkokia stagnacija arba nuopolis. Pernai aš buvau nuosaikus optimistas, šiuo metu aš esu optimistas“, – dėstė S. Vagonis.

Jo nuomone, situacijai Lietuvoje ir Latvijoje dar yra kur gerėti, o Estijos NT rinkos augimas galėtų ir lėtėti.

Galimybėmis situacijai gerėti jis įvardijo augančią ekonomiką, žemas palūkanas, platesnes finansavimo galimybes, augantį investuotojų pasitikėjimą. Tačiau yra ir grėsmių: pasiūlos perteklius, galimas palūkanų augimas, politiniai sprendimai ir išorės veiksniai.

Visgi kol kas Latvijoje „Ober – Haus“ nefiksuoja kainų augimo dėl euro įvedimo.



Vilniuje – nauji projektai

Bendrovės duomenimis, didžiausio plėtotojų susidomėjimo Vilniuje sulaukė miegamieji rajonai, kuriuose pastatyti butai sudaro net 68 proc. visos 2013 m. pasiūlos, o bendrovės „EIKA“ duomenys skelbia, kad aktyviausia plėtra ir toliau fiksuojama sparčiai besiplečiančiuose gyvenamuosiuose rajonuose: Pašilaičiuose ir Pilaitėje.

Dalies naujų projektų statybų pabaiga buvo nukelta į 2014 m., todėl šiais metais Vilniaus rinkai turėtų būti pasiūlyta daugiau kaip 2200 naujų butų 26 skirtinguose projektuose.

„Ober-Haus“ duomenimis, tai būsianti gausiausia naujų butų pasiūla per pastaruosius 6 metus, tačiau vis tiek 2–3 kartus mažesnė, palyginus su 2006–2008 m. laikotarpiu. Tuomet buvo fiksuojamos didžiausios naujų butų statybų apimtys pardavimui Vilniuje – 5000–6000 butų kasmet.

Pasiūlos tempų 2014 metais neketina lėtinti ir Lietuvos kaimynės: Latvijos sostinėje Rygoje planuojama apgyvendinti 1250 naujų butų, Taline – 900.

„Prognozuočiau, kad 2014 metais Vilniuje paklausa turėtų apie 15–20 proc. viršyti pasiūlą, vadinasi, kainų augimo tendencijos turėtų dar sustiprėti – prognozuojamas vidutinis naujos statybos butų brangimas gali siekti 6–8 proc.“ – teigė „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Butų rinkoje sudaromų sandorių skaičius 2013 metais gerino pokrizinio laikotarpio rekordus: Vilniuje buvo parduota apie 2430 naujų butų įskaičiuojant loftus, tai – 73 proc. daugiau nei per 2012 metus.

Ūgtelėję pardavimai lėmė, jog 2013 metais pirmą kartą nuo krizės pradžios paklausa 6,5 proc. viršijo naujai atsiradusią pasiūlą. Bendras naujos statybos butų kainų lygis Vilniuje metų pabaigoje siekė apie 5050 Lt/kv.m ir per metus padidėjo apie 2,5 proc.

Registrų centras sausį mato spurtą

2014-uosius metus Lietuvos nekilnojamojo turto rinka pradėjo sausiui neįprastu būsto pardavimų spurtu, paskelbė Registrų centras.

Negalutiniais duomenimis, sausį visoje Lietuvoje pirkimo sandoriais įsigyta apie 7,1 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, 52,1 proc. mažiau nei pernai gruodį, bet 2,4 proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių metų mėnesį.

Metų pradžiai būdingas sezoninis rinkos atokvėpis beveik nejuntamas individualių gyvenamųjų namų, sodo namelių, butų bei negyvenamųjų patalpų segmentuose. Sausį šiuose segmentuose parduotų objektų skaičius gerokai viršijo ankstesnių metų sausio mėnesio rezultatus.

Negyvenamųjų pastatų praėjusį mėnesį parduota neįprastai mažai.

Žemės rinkoje – kritimas

Registrų centras skaičiuoja, kad tuo pat metu įsigalioję prekybos žemės ūkio paskirties sklypais apribojimai žemės rinką bloškė į trijų metų žemumas.

Prekybos žeme aktyvumas praėjusį mėnesį buvo mažiausias per pastaruosius 36 mėnesius.

Turint galvoje, kad kitos žemės rinkos sąlygos nesikeitė, toks atoslūgis sietinas su šiemet įsigaliojusiais prekybos žemės ūkio paskirties žeme apribojimais.

Šią prielaidą iš dalies patvirtina faktas, jog didžiuosiuose šalies miestuose, kur dažniausiai prekiaujama ne žemės ūkio paskirties žeme, perleidžiamų sklypų skaičius pastarąjį mėnesį pakito nežymiai. Tuo pat metu mažesnėse šalies savivaldybėse, kuriose dominuoja žemės ūkio paskirties sklypai, prekyba žeme sumažėjo drastiškai.

NT bendrovių nuotaikas rodo naujas indeksas

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir naujienų agentūra BNS pristatė Lietuvos NT Lūkesčių indeksą, atspindintį vystytojų nuotaikas ir planus ateinantiems metams.

Sudarant indeksą apie planus gyvenamojo būsto, komercinės ir pramoninės statybos srityse apklaustos 39 didžiausios vystytojų įmonės. Pirmieji rezultatai rodo, kad Lietuvos NT plėtotojų lūkesčiai 2014 metams yra optimistiniai ir siekia 78 punktus.

„Ši reikšmė gerokai viršija „kritinę“ 50 punktų ribą, skiriančią NT vystytojų verslo plėtrą nuo recesijos. Tai rodo, kad šiais 2014 metais NT vystymo rinkoje vyraus augimo tendencijos, kurios, tikėtina, prisidės ir prie bendro Lietuvos ūkio augimo“ , – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

NT lūkesčių indeksas apskaičiuojamas atsakymus verčiant į interaktyvią skaitinę išraišką – indeksą, kuris svyruoja skalėje nuo 0 iki 100. Indekso reikšmė didesnė kaip 50 punktų parodo, kad šalies NT rinka plėsis, reikšmė svyruojanti tarp 40 ir 50 punktų reiškia, kad NT rinkoje vyrauja neaiškios nuotaikos, o indekso vertė mažesnė negu 40 punktų liudija, kad NT rinkoje įsivyravo aiškus nuosmukio laikotarpis.

Apklausa buvo atlikta SIC tyrimų centro šių metų sausio 9–29 dienomis.


 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...