captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiek pinigų reikia uždirbti, kad jau galėtum leisti į pasaulį vaikus

Pinigų ar nuosavo būsto stygius nėra svarbiausia priežastis, dėl kurios Lietuvos gyventojai nusprendžia gyventi be vaikų, parodė DELFI užsakymu atlikta „Spinter“ apklausa.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Pinigų ar nuosavo būsto stygius nėra svarbiausia priežastis, dėl kurios Lietuvos gyventojai nusprendžia gyventi be vaikų, parodė DELFI užsakymu atlikta „Spinter“ apklausa.

Klausiant, kodėl nusprendė turėti vaikų, net 71, 2 apklaustų tėvų teigė, jog šeima be vaikų – ne šeima. 41,8 proc. – pasirinkimą motyvavo meile mažiesiems, 24,4 proc. norėjo pratęsti giminę arba save.

Norą pratęsti giminę dažniau minėjo vyrai, 36–55 m. amžiaus žmonės. O štai vaikų dėmesio senatvėje dažniau tikisi moterys, žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Pasak apklausos, kone ketvirtadaliui vaikus auginančių tėvų pagrindinis motyvas tėvystei – kad senatvėje būtų kas pasirūpina.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje  Odetos Bložienės įsitikinimu, tokia nuostata žalinga. Taip manantys žmonės „gali turėti daugiau vaikų, sunkiai stengtis juos išlaikyti, turėti prastesnę gyvenimo kokybę, o vaikai išsilakstys po pasaulį ir nei tuo metu, kai juos augins, žmonės finansine prasme nepatirs didelio džiaugsmo, nei paskui gaus iš to grąžą“.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje  Odetos Bložienės įsitikinimu, tokia nuostata žalinga. Taip manantys žmonės „gali turėti daugiau vaikų, sunkiai stengtis juos išlaikyti, turėti prastesnę gyvenimo kokybę, o vaikai išsilakstys po pasaulį ir nei tuo metu, kai juos augins, žmonės finansine prasme nepatirs didelio džiaugsmo, nei paskui gaus iš to grąžą“.

„Bert kokiu atveju, urbanizacija ir kiti pasaulyje vykstantys pokyčiai rodo kryptį, kuria ir mes eisime: galvodami apie vaikus žmonės bus vis pragmatiškesni. Vis dar tikintys, kad vaikai jiems senatvėje paduos stiklinę vandens ir panašiai, tikrai neturėtų to daryti. Nereikia vaikams primesti tokios funkcijos, nes retas kuris ją išpildys“, – DELFI sakė O. Bložienė.

Specialistės teigimu, galvojant apie vaikų turėjimą reikėtų įvertinti, ar galėsime juos išlaikyti, ar norime taip gyventi, ar mums nereikės labai daug dėl atsisakyti, ar gerai dėl to jausimės.

Bevaikystės motyvai

DELFI aiškinosi, kokius motyvus dažniausiai mini tėvystę atidedantys ar iš viso jos atsisakantys Lietuvos gyventojai. Kaip parodė „Spinter“ apklausa, finansai – ne pagrindinė priežastis.

Tinkamo partnerio(–ės) nebuvimą dažniau nurodė didmiesčių gyventojai, vyrai. Norintys gyventi sau – jaunesnio amžiaus (18–35m.) atstovai, moterys, didmiesčių gyventojai. Turintys kitų tikslų dažniau nurodė turintys aukštąjį išsimokslinimą, aukštesnių pajamų respondentai ir vyrai.

Kiek uždirbti, kad galėtum gimdyti?

Interneto forumuose aktyviai dalijamasi nuomonėmis, kiek pinigų reikia uždirbti, kad jau galėtum galvoti apie šeimos pagausėjimą. Taip pat – kokios mėnesio pajamos būtų pakankamos keturių asmenų šeimai.

„Jei skaičiuotume be paskolų ir didesnės tėvų iš kaimo paramos, išgyvenimui užtektų 2 tūkst. litų, pakenčiamam gyvenimui 3–4 tūkst. litų. Pakankamai laisvai būtų galima gyventi uždirbant apie 6 tūkst. litų“, – teigė vienas vilnietis.

Kiti forumo dalyviai abejojo, ar gaunant 2 tūkst. litų per mėnesį įmanoma išgyventi 4 asmenų šeimai, nes „reikia ne tik maisto, drabužių, susimokėti mokesčius, pinigų vaikų lavinimui, bet ir sveikatos priežiūrai, vaikų gydymui“.

„Su vaikais jau taip yra, kad nuolat iškyla nenumatytų situacijų. O kur dar būsto nuoma ar paskola? Vienam suaugusiam mieste gal ir realu išgyventi už 2 tūkst. litų. Kaime, jei nesi pririštas prie centrinio šildymo, turi savą būstą, ūkį, gal galima išgyventi ir už 800 litų, bet jei dar yra du vaikai – sunkiai“, – mano Jono vardu pasirašęs forumo narys.

Vilnietės Jolantos nuomone, paskolų neturinčiai šeimai, gaunant po minimalią algą ir kompensacijas už šildymą, darželius, įmanoma tik egzistuoti. Gyventi, moters nuomone, būtų galima už 4–5 tūkst. litų per mėnesį, o gerai gyventi – jei šeimos pajamos siektų 8 tūkst. litų ir daugiau.

Kita forumo dalyvė skaičiuoja taip: jei sudėtų visas būtinąsias išlaidas, kurių keturių asmenų šeima negali atsisakyti, per mėnesį, išgyventų už 3500 litų. Normaliai gyventi reikėtų 4500 litų. Tokiu atveju pačias būtiniausias išlaidas papildytų pramogos, drabužiai. Gerai gyventi vilnietei reiškia 6 tūkst. litų sumą per mėnesį. Tiek jau užtektų ir atsidėti juodai dienai, atostogoms.

Didesnės galimybės – didesni poreikiai

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje  O. Bložienės teigimu, vis daugiau žmonių, ypač gyvenančių didmiesčiuose, supranta: norint gyventi kokybišką gyvenimą, turėti laisvę keliauti, laisvę rinktis, reikia galvoti apie pinigus.

„Žinoma, negalima sakyti, jog gyvenantys provincijoje negalvoja apie finansus, tačiau ten kur kas mažesnės sumos, natūrinis ūkis. Gyvenimas šeimyninėse komunose yra kur kas paprastesnis. Tačiau kuo žmonės labiau išsilavinę, kuo daugiau nori uždirbti pinigų, tuo geriau supranta, kad vaikai kainuos“, – sakė Asmeninių finansų instituto vadovė.

Pašnekovės nuomone, ypač tai pasakytina apie karjeros moteris, „kurios tikrai negalvoja trejus metus būti namuose, nors valstybė suteikia tokią galimybę, supranta, kad už tai reikės susimokėti – auklei, darželiui ir galbūt net privačiam“.

O. Bložienės žodžiais, tėvai savo vaikams nori geriausių sąlygų, o didmiesčiuose – didžiausios galimybės rinktis. Tuo pačiu tos galimybės verčia galvoti apie pinigus, nes „turėdamas pakankamai lėšų, tu jau gali rinktis privatų darželį, privačią mokyklą, auklę, kuri ne tik pasirūpintų vaiko saugumu ir higiena, bet ir jį mokytų“.

Jeigu tėvai patys nori sėkmingos karjeros ir pasiekti kitų tikslų, tarp jų ir finansinių, pašnekovės nuomone, gerai, kad galvoja apie pinigus. Tačiau kiek jų reikia, planuojant vaikus?

Lietuvoje išauginto vaiko kaina

„Mes paskaičiavome, kad Lietuvoje užauginti vaiką iki 18 metų amžiaus, vidutinėmis sąlygomis, be privačių darželių ar mokyklų, kainuoja apie 150 tūkst. litų“, – sakė Asmeninių finansų instituto vadovė.

Vis dėlto, pašnekovės žodžiais, startui galima iš viso neturėti konkrečios pinigų sumos.

„Vaiko gimimas – ne drama: reikia sauskelnių, drabužių, vežimuką ir krepšį, kuriame jis miegos. Ne karo metai, daug ką tikrai galima gauti, pasiskolinti. Ir aš pati, ir mano draugės dabar gyvename aplinkoje, kur dauguma turi ar laukiasi mažų vaikų, tad galimybė pasidalinti, kad nereikėtų pirkti – šimtaprocentinė“, – sakė O. Bložienė.

Anot finansininkės, planuojant vaikus svarbios ne santaupos, o nuolatinės pajamos – ar aš kiekvieną mėnesį turėsiu nuolatinių pajamų pragyvenimui.

„Žinant, kad mama turės grįžti į darbą, svarbu nepamiršti apie išlaidas auklei, sauskelnes ir pieno mišinius. Taip pat reikėtų pagalvoti, kad tie vaikai kažkada praės studijuoti. Lietuvoje pagrindinis studijų finansavimo šaltinis tradiciškai yra tėvai. Ir jeigu vaikas studijuos mokamoje vietoje, reikėtų pradėti taupyti vos jam gimus. Tačiau čia vėlgi svarbios ne santaupos, o nuolatinės pajamos, gaunamos kiekvieną mėnesį“, – atkreipė dėmesį O. Bložienė.

Rebusas: likti su vaikais ar dirbti?

Instituto vadovės teigimu, galimybės uždirbti niekur nepasimeta net ir gimus vaikui, jeigu mama nesirenka 2–3 metus būti namuose.

Lietuvoje, O. Bložienės žodžiais, prašmatnios sąlygos auginti vaikus, galima vos ne dešimt metų būti namuose, jei šeima, pvz., augina tris vaikus iš eilės. Tokiu atveju darbdavys privalo saugoti darbo vietą. Vaiko priežiūros atostogos – ilgiausios visoje Europos Sąjungoje.

Svarstantiems, ar kuo greičiau grįžti į darbą, nors didelę dalį užmokesčio teks skirti auklei, ar likti namuose, specialistė priminė, kad reikia galvoti ne vien apie dabartines pajamas, bet ir apie ateitį, savo karjerą.

„Dirbančių moterų statistika rodo, jog didesni tarpai karjeroje labai susiję su mažesniu darbo užmokesčiu. Po ilgo laiko sunku grįžti į tą pačią poziciją, darbdavys renkasi kitą darbuotoją, jau būna jį užsiauginęs. Todėl karjeros prasme po ilgos pertraukos grįžti į darbą yra sunkiau. Geriau rinktis trumpesnes atostogas ir savo darbe siekti geresnių pozicijų, nei po 2–3 metų grįžus sakyti, kad darbdavys privalėjo išlaikyti darbo vietą. Aš nesu tokio požiūrio šalininkė. Pati su pirmu vaiku į darbą grįžau po 3 mėnesių, kai gimė antrasis – po 4 mėnesių“, – sakė Šeimos finansų instituto vadovė.

Vienas dirbantysis šeimai – prabanga

Ar dabartinėje Lietuvoje vidutines pajamas gaunanti šeima gali leisti sau, kad pinigus uždirbtų vienas, o kitas – daugiau dėmesio skirtų vaikams?

„Manau, tikrai ne, jei žmonės nori turėti bent vidutinę gyvenimo kokybę, laisvalaikį, aprengti vaikus. Vienas dirbantysis šeimoje – šiuo metu prabanga. Kai dirba ir tėtis, ir mama, minimizuojama rizika. Jeigu vienas neteks darbo, liks kitas ramstis“, – komentavo O. Bložienė.

Jei vienas iš tėvų ilgai nedirba, specialistės žodžiais, netenka kvalifikacijos, kompetencijos, įgūdžių ir vėliau jam įsidarbinti gali būti labai sunku.

„Nesakau, kad namuose nėra darbo – kiekviena mama patvirtins, kad namuose darbas trunka 24 valandas per parą. Tačiau nuolatinės pajamos teikia finansinio saugumo, kuris yra būtinas, kad ir kaip nenorėtume apie pinigus galvoti. Remtis dviem kojomis į žemę šeimai kur kas tvirčiu, nei stovėti ant vienos kojos“, – pabrėžė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Vaiko „kainų“ pokyčiai Lietuvoje ir kitur

Didžiosioje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad šioje šalyje užauginti vaiką minimaliomis sąnaudomis iki pilnametystės kainuoja beveik 600 tūkst. Lt (148 tūkst. svarų).

Kaip rašė DELFI, pernai tyrimą atlikusi „Child Poverty Action Group“ skelbė, kad per metus vaiko auginimo išlaidos padidėjo 4 proc. Skelbta, jog vaikų gerovė prastėja, nes per tą patį laikotarpį vidutinis uždarbis išaugo 1,5 proc., minimalus atlyginimas – 1,8 proc.

Internetiniame puslapyje babycenter.com pateikiama skaičiuoklė, kuri leidžia susiskaičiuoti, kiek kainuoja užauginti vaiką tam tikroje JAV valstijoje.

Remiantis skaičiuokle, rytinėje pakrantėje vaiko užauginimas iki 18 metų amžiaus kainuotų per 410 tūkst. Lt (apie 158,4 tūkst. JAV dolerių).

Kanadoje skaičiuojama, kad vaiko užauginimas iki pilnametystės tėvams atsieina apie 605 tūkst. Lt (243,6 tūkst. Kanados dolerių).

2009-aisiais Australijos valdžia apskaičiavo, kad šiame žemyne užauginti vaiką kainuoja apie 897 tūkst. Lt (apie 384,5 tūkst. Australijos dolerių).

Antro vaiko auginimas – trečdaliu pigesnis

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie tai, kiek vienam šeimos nariui vidutiniškai tenka išlaidų, skaičiuojama, kad Lietuvoje vaiko užauginimas iki pilnametystės gali kainuoti apie 130 tūkst. Lt.

Išlaidas, reikalingas vaikui išauginti, prieš ketverius metus buvo apskaičiavęs ir socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Tuomet mokslininkas teigė, jog vaiko išauginimas kainuoja nuo 60 iki 250 tūkst. Lt. Antrojo vaiko išlaikymas atsieina 30 proc. mažiau nei pirmojo.

Kiek kainuoja į gyvenimą išleisti atžalą, prieš ketverius metus aiškinosi ir „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas. Apskaičiuota suma siekė apie 150 tūkst. Lt, tačiau į ją nebuvo įtrauktas privatus išsilavinimas ar darželiai.

Apklausė 18–75 metų amžiaus gyventojus

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės apklausą atliko šių metų lapkričio 19–27 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Apklausti 1006 respondentai, . Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...