captcha

Jūsų klausimas priimtas

Finansų ministerijos taupumas: sudarė sutartį už 16 mln., išleido 31 mln. Lt

Griežto ir atsakingo valstybės pinigų valdymo pavyzdžiu laikoma Finansų ministerija taip pat sugeba išlaidauti. DELFI pasiekė viešųjų pirkimų duomenys, rodantys, kad ministerijos išlaidos viešinimui sugebėjo išsipūsti kone dvigubai – nuo 16,27 iki beveik 31 mln. Lt.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

 

Griežto ir atsakingo valstybės pinigų valdymo pavyzdžiu laikoma Finansų ministerija taip pat sugeba išlaidauti. DELFI pasiekė viešųjų pirkimų duomenys, rodantys, kad ministerijos išlaidos viešinimui sugebėjo išsipūsti kone dvigubai – nuo 16,27 iki beveik 31 mln. Lt.

Europos Sąjungos (ES) paramos viešinimo paslaugoms ministerija samdo viešųjų ryšių specialistus – tai įprasta praktika. Tačiau beveik dvigubai išaugusios išlaidos – retas reiškinys. Ypač Finansų ministerijoje.

Išlaidos planą viršijo beveik dvigubai

Projektų viešinimas – dalis iš ES paramos įsisavinimo reikalavimų. Taigi europiniais pinigais disponuojančios valstybės įstaigos, įskaitant ir ministerijas, privalo samdyti specialistus, kurie organizuotų visuomenės informavimo apie ES paramą kampanijas.

Vieną tokią kampaniją organizavo ir Finansų ministerija. DELFI turimais duomenimis, grandiozinis viešinimo paslaugų pirkimas vyko 2008 m. vasarą, kuomet šalį dar valdė Gedimino Kirkilo Vyriausybė, o Finansų ministerijai vadovavo socdemas Rimantas Šadžius.

 

Dėl teisės viešinti Finansų ministerijos informaciją apie ES paramą varžėsi šešios įmonių grupės. Du pasiūlymai buvo atmesti, o finišo tiesiojoje konkurse liko 4 dalyviai. Mažiausią kainą Finansų ministerijai pasiūlė jungtinį pasiūlymą pateikusios bendrovės „Publicum“, „Viešųjų ryšių partneriai“, „Idea Prima“ bei viešoji įstaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP). Artimiausių konkurentų kaina buvo apie 1,45 mln. Lt didesnė. Ją siūlė jungtinį pasiūlymą pateikusios bendrovės „Baltijos viešųjų ryšių grupė“ bei „RIK grupė“.

Laimėjo pigiausias pasiūlymas – visiškai normali ir logiška procedūros pabaiga. Tačiau įgyvendinus sutartį, Finansų ministerija atskleidė kišenę paploninusi gerokai daugiau nei 16,27 mln. Lt.

Pernai, rugsėjo 11 d., sutartis su „Publicum“, „Viešųjų ryšių partneriais“, „Idea Prima“ ir ESTEP pasibaigė. Finansų ministerija, kaip ir numato procedūros, paruošė sutarties įvykdymo ataskaitą. Pirkimo numeris – tas pats. Sutarties šalys – tos pačios. Pirkimo objektas – tas pats. Tik kaina gerokai skiriasi. DELFI turimoje ataskaitoje, grafoje „faktinė sutarties apimtis“, mirga jau ne 16,27 mln., o beveik 30,97 mln. Lt.

Ministerija teisinasi išaugusiu viešinimo paslaugų poreikiu

Finansų ministerija DELFI patvirtino, jog viešinimo paslaugoms pagal šią sutartį išleista 30,97 mln. Lt. To priežastimi ministerija nurodo išaugusį viešinimo paslaugų poreikį – esą visuomenę reikėjo informuoti apie gerokai didesnį kiekį ES finansuojamų projektų, nei iš pradžių planuota.

„Pirkimo metu tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal sutarties standartinio paslaugų paketo vertę. Sudarytos sutarties kainodara rėmėsi sutartyje nustatytais fiksuotais įkainiais. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros nustatymo metodiką, fiksuoti įkainiai sutartyse taikomi tada, kai perkančioji organizacija iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios pagal sutartį teiktinų paslaugų apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui.

Sutarties galiojimo metu (3 metus) daugėjo ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamų projektų, apie kurių naudą ir rezultatus reikėjo informuoti visuomenę. Sutarties sąlygos leido paslaugų teikėjo pasiūlytais paslaugų įkainiais pirkti daugiau paslaugų, todėl buvo įgyvendinta daugiau informavimo veiklų“, – DELFI teigė Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorės pavaduotojas Ramūnas Dilba.

Pasak jo, jeigu šias paslaugas būtų tiekusi ne įmonių grupė su „Publicum“ priešaky, tai Finansų ministerijai būtų atsiėję dar brangiau.

„Norėtume atkreipti dėmesį, kad minėtų bendrovių standartinio paslaugų paketo informavimo veiklų įkainiai, palyginti su kitų tiekėjų įkainiais, buvo mažiausi, o šias veiklas įgyvendinus kitų tiekėjų siūlytais įkainiais faktinės išlaidos būtų buvusios kur kas didesnės“, – sakė R. Dilba.

Biudžetą patuštino 4,65 mln. Lt

ES paramos programų viešinimo išlaidos didžiąja dalimi finansuojamos iš ES struktūrinių fondų. Tačiau valstybės biudžetas turi pridėti ir savo dalį. Šiuo atveju – 4,65 mln. Lt.

„Projekto įgyvendinimas finansuojamas iš ES ir valstybės biudžeto lėšų pagal proporciją: 85 proc. ES lėšų ir 15 proc. biudžeto lėšų. Taigi, ES techninės paramos lėšos sudaro 26,32 mln. Lt, o biudžeto lėšos – 4,65 mln. Lt“, – nurodė R. Dilba.

Už solidžią 30,97 mln. Lt sumą konkurso laimėtojai esą atliko visą aibę įvairiausių viešinimo veiksmų – nuo diskusijų organizavimo iki reklamos kampanijų koordinavimo.

„Minėtos sutarties objektas – informavimas apie ES paramą, apimantis visos ES struktūrinės paramos komunikacijos veiklos planavimą, žiniasklaidos monitoringą, visuomenės, pareiškėjų ir projektų vykdytojų nuomonės tyrimus, renginių, apskritų stalų diskusijų organizavimą pareiškėjams ir kitoms tikslinėms grupėms, metodinės medžiagos pareiškėjams rengimą, komunikacijos mokymus, informacinių-reklaminių kampanijų įgyvendinimą, informacijos rengimą ir skelbimą, kitus visuomenės informavimo veiksmus“, – vardijo R. Dilba.

Anot pašnekovo, viešinimo kampanija davė gerų rezultatų.

„Nuosekli informacijos apie ES paramos galimybes sklaida žiniasklaidos priemonėse, informaciniai renginiai potencialiems pareiškėjams ir paramos gavėjams, aktyvi už ES paramos administravimą atsakingų institucijų informavimo veikla lėmė didelį potencialių pareiškėjų aktyvumą. Sutarties įgyvendinimo pabaigoje buvo pasirašyta projektų finansavimo sutarčių dėl 75 proc. 2007 - 2013 m. ES struktūrinės paramos etape numatytų lėšų, įgyvendinama 5610 projektų.

Informacijos sklaida apie ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą lėmė ženkliai išaugusį ES 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos etapo žinomumą – net 75 proc. Lietuvos gyventojų žino apie 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos etapą ir per 3 metus apie ES paramą Lietuvai daug žinančių gyventojų padaugėjo 14 proc.

Įgyvendinus Lietuvos visuomenės informavimo kampaniją apie 2007 – 2013 m. ES struktūrinę paramą Lietuvai, padaugėjo žmonių, manančių, kad ES parama skirstoma efektyviai, todėl jie jaučia ES paramos naudą ir tiki ES paramos ilgalaikiškumu“, – darbo vaisiais dalijosi Finansų ministerijos specialistas.

Solidi suma suvenyrams

Beje, Valstybės kontrolė dar 2010 m. gegužę paskelbtoje Finansų ministerijos audito ataskaitoje vertino šį viešinimo paslaugų pirkimą. Ataskaitoje kontrolieriai pastebi, kad Finansų ministerija renginiais ir publikacijomis neapsiribojo – reprezentacinėms dovanoms ir įvairiems leidiniams išleista solidi suma.

„Ministerija, per laikotarpį nuo sutarties pasirašymo iki 2009-12-31 įsigijo įvairių suvenyrų, leidinių ir kitų prekių už 712,3 tūkst. Lt“, – konstatuoja Valstybės kontrolė.

Taip pat nurodoma, kokioms prekėms buvo leidžiami šie pinigai.

„2009 m. antrąjį ketvirtį pagal 2009-06-30 priėmimo-perdavimo aktą gauta suvenyrų, leidinių ir kitų prekių už 391,6 tūkst. Lt. Jie apskaitoje užregistruoti 2009-08-31, bet dalis jų jau buvo išplatinta gegužės, birželio mėnesiais vykusiuose renginiuose. Prie priėmimo-perdavimo akto ir tarpinės sutarties vykdymo ataskaitos (2009 m. II ketv.) buvo pateikta UAB „Publicum“ įgalioto asmens vienašališkai 2009-08-03 patvirtinta informacija, kad aplankai (12 154 vnt.), bloknotai (11 966 vnt.), rašikliai (11 000 vnt.), marškinėliai (640 vnt.), kepuraitės (626 vnt.), spalvoti lankstūs pieštukai (960 vnt.), suvenyrai (370 vnt.), atšvaitai (2 980 vnt.), pieštukai (800 vnt.), kaklajuostės (1 258 vnt.), įvairūs lipdukai (75 000 vnt.) ir leidiniai, kurių bendra vertė sudarė 215,3 tūkst. Lt, jau išdalinti. Atkreipiame dėmesį, kad šių prekių dalies nurašymas apskaitoje užregistruotas rugsėjo mėnesį.“, – rašoma ataskaitoje.

Auditoriai negalėjo nustatyti, ar racionaliai panaudoti milijonai

Be to, auditoriai įžvelgė trūkumų pasirinktoje kainodaroje. Esą Finansų ministerija galėjo iš anksto pasirūpinti skaidresniu lėšų valdymu.

„Su UAB „Publicum“ pasirašytoje sutartyje nustatyti fiksuoti viešinimo priemonių įkainiai. Pagal sutartyje pateikiamus priemonių aprašymus daugumą priemonių sudaro įvairios paslaugos. Atsižvelgiant į tai, fiksuotas viešinimo priemonės įkainis priklauso nuo ją sudarančių paslaugų kainų ir kitų sutarties vykdymo metu susiklosčiusių aplinkybių (...). Auditorių nuomone, ministerijai ekonominiu požiūriu tikslingiau būtų buvę pasirinkti kitą sutarties kainos apskaičiavimo būdą (...): dalinį sutarties vykdymo išlaidų pagrindimą. Jei būtų buvęs nustatytas dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimas, kainą sudarytų dvi dalys. Viena dalis būtų apskaičiuojama taikant vieną iš fiksuotos kainos nustatymo ar fiksuoto įkainio nustatymo būdų, o kitą dalį sudarytų tam tikros tiekėjo patiriamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu, kurios būtų apmokamos pagal tiekėjo pateiktus išlaidas pateisinančius dokumentus. Taip ministerija būtų turėjusi galimybę projektui skirtas lėšas naudoti efektyviau ir racionaliau. Paslaugų kainos būtų buvusios skaidresnės, būtų buvę nesunku užtikrinti jų pagrįstumą“, – teigiama ataskaitoje.

Sykiu pastebima, kad suvenyrams, internetiniams žaidimams ir kitoms priemonėms, kurioms buvo numatyta išleisti net 2,4 mln. Lt, nebuvo nustatytos jokios kainodaros gairės. Tai esą užkirto kelią patikrinti, ar racionaliai Finansų ministerija naudojo jai skirtas lėšas.

„Atkreipiame dėmesį, kad sutartyje ministerija nenustatė kainodaros taisyklių planuojamiems įsigyti leidiniams, dalomajai medžiagai, suvenyrams, žaidimams internete ir kitoms informavimo ir komunikavimo priemonėms (nenumatė priemonių įkainio už vienetą ar jų kiekio), o nurodė tik bendrą sumą – 2,4 mln. Lt. Audito metu nustatėme, kad iki 2009-12-31 priemonėms įsigyti panaudota 1,6 mln. Lt. Dėl to, kad leidiniams, dalomajai medžiagai, suvenyrams, žaidimams internete ir kitoms informavimo ir komunikavimo priemonėms nenustatytos kainodaros taisyklės, negalėjome įsitikinti, ar racionaliai panaudotos tam tikslui skirtos projekto lėšos, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas“, – konstatuoja Valstybės kontrolė.

Vis dėlto gerokai išaugusiose Finansų ministerijos išlaidose Valstybės kontrolė nusižengimo nemato.

„Vertinti, kad nepagrįstai išaugo išlaidos viešinimui, negalima. Viešoje erdvėje (ministerijos internetiniame tinklapyje) ir pirkimo ataskaitoje buvo neteisingai nurodyta viešojo pirkimo-pardavimo sutarties kainą, t.y nurodyta kaina tik dalies paslaugų, o kita dalis buvo perkama pagal sutartyje numatytus fiksuotus įkainius. Kai neteisingai ir nepilnai atskleidžiama informacija, tada kyla daug klausimų ir neaiškumų”, - teigiama DELFI pateiktame Valstybės kontrolės komentare.

L. Graužinienė: jei ES parama panaudota neskaidriai, valstybė krapštys kišenes

Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė DELFI teigė mananti, jog šia Finansų ministerijos sutartimi turėtų susidomėti Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

„Iš bendrosios praktikos dirbant su viešaisiais pirkimais, jie turėjo papildomiems darbams (viršijantiems 16,27 mln. Lt sumą – DELFI) turėjo skelbti naują konkursą. Suma milžiniška. Kiek buvo tokių atvejų, VPT daugeliu atvejų kėlė klausimą, kodėl nėra skelbiamas naujas konkursas papildomiems darbams. Aišku, kiekvieną atvejį reikia žiūrėti konkrečiai. Bet jeigu dvigubai išaugusi suma, tai, manau, VPT turi patikrinti tą konkursą“, – kalbėjo L. Graužinienė.

„Papildomiems darbams yra skelbiamas naujas konkursas. Kaip ir statybose. Jeigu yra nenumatyti darbai ir keičiasi suma, atitinkamai turi būti skelbiamas konkursas. Gali laimėti ir ta pati kompanija, bet viešųjų pirkimų procedūra, mano galva, turi būti praėjusi. Kiek dabar galiu pakomentuoti, čia kažkas netvarkinga“, – pridūrė Audito komiteto.

Pasak jos, jeigu paaiškės, kad ES lėšos panaudotos pažeidžiant procedūras ar neskaidriai, valstybė turės grąžinti dalį gautos paramos.

„Jeigu valstybės kontrolieriai arba ES tikrintojai konstatuos, kad pažeistos viešųjų pirkimų taisyklės, eilinį kartą teks dengti iš biudžeto“, – teigė politikė.

Paklausta, kaip reagavo tokius skaičius išvydusi griežto pinigų valdymo pavyzdžiu laikomoje Finansų ministerijoje, pašnekovė teigė nenustebusi.

„Labai esu nusivylusi, kadangi perskaičiau visas gautas Valstybės kontrolės ataskaitas. Finansų ministerijos auditų ataskaitos tikrai yra nekokios, švelniai pasakius. (...) Galbūt keletą metų buvo kuriamas išorinis vaizdas, kad ten viskas idealu ir gerai. Bet kai pradedi žiūrėti giliau, ten problemų ne ką mažiau negu kitose ministerijose. Ir tai Valstybės kontrolės ataskaitos parodo akivaizdžiai. Kad tai Finansų ministerija – kažkaip nebesistebiu“, – sakė L. Graužinienė.

R. Jarmalavičius: viską padarėme pagal sutartį

„Publicum“ įmonių grupės vadovas Ričardas Jarmalavičius DELFI teigė, jog jo verslas Finansų ministerijai paslaugas teikė taip, kaip numatyta sutartyje.

„Mes dirbome griežtai vadovaudamiesi sutartimi ir pagal ją teikėme paslaugas. Suteiktų paslaugų kokybė, kainodara – viską darėme tvarkingai. Tą patvirtino ir auditai, kurie daryti net keli“, - primindamas Valstybės kontrolės audito išvadas kalbėjo R. Jarmalavičius.

Paklaustas, dėl ko suma gerokai viršijo „Publicum“ ir jos partnerių pirminį pasiūlymą, jis teigė jog darbo iš tiesų buvo nemažai.

„Mes laimėjome VPT nustatyta tvarka ir paslaugas teikėme pagal sutartį, griežtai jos laikydamiesi. Viskas vyko sutarties rėmuose ir niekaip jos nepažeidžiant. Mes darėme tai, ką privalu daryti pagal sutartį. Įskaitant ir paslaugas, ir jų kainodarą. (...) Darbo buvo daug. Tas tiesa“, – reziumavo R. Jarmalavičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...