captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ketverius metus darbo nerandantis jaunuolis: padariau klaidą

Kaune gyvenantis Arvydas nuleido rankas: jau praėjo ketveri metai po studijų baigimo, o jis niekaip negali susirasti darbo pagal savo specialybę. Metęs nesėkmingas darbo paieškas turizmo sektoriuje 27 metų vaikinas dabar mokosi miškininkystės, tikėdamasis, kad ši specialybė jam atvers vartus į darbo rinką.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kaune gyvenantis Arvydas nuleido rankas: jau praėjo ketveri metai po studijų baigimo, o jis niekaip negali susirasti darbo pagal savo specialybę. Metęs nesėkmingas darbo paieškas turizmo sektoriuje 27 metų vaikinas dabar mokosi miškininkystės, tikėdamasis, kad ši specialybė jam atvers vartus į darbo rinką.

Arvydas V. A. Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje turizmo srities bakalaurą įgijo prieš ketverius metus. Pabaigęs studijas vaikinas pradėjo aktyviai ieškotis darbo kelionių agentūrose, tačiau jo paieškos buvo bevaisės.

„Be pažinčių ar patirties šioje srityje įsidarbinti sunkoka“, – įsitikinęs vaikinas.

Dar studijų metais jaunuolis atliko dvi praktikas – vieno ir trijų mėnesių, tačiau per pažintis susirasta praktika darbo vietos nesuteikė. Įmonei papildomų darbuotojų nereikėjo, nors per praktiką Arvydas pramoko administracinius darbus, prižiūrėjo interneto svetainę.

„Kai nuėjau į praktiką iš pradžių buvo sunku gaudytis, aukštoji mažai ką išmokė, ko reikia“, – pasakojo vaikinas.

Gailisi dėl pasirinkimo

Turizmo specialybe Arvydas susižavėjo, nes ji pasirodė įdomi. Be to, vaikinui nelabai sekėsi tikslieji mokslai, tačiau humanitariniai – puikiausiai. Tačiau dabar Kaune gyvenantis vaikinas abejoja, ar po vidutinės mokyklos baigimo priėmė gerą sprendimą.

„Gaila metų, pagalvoju kartais... Diplomas gerai, bet reikėjo rinktis kitokią specialybę“, – svarstė kaunietis.

Kaip pasakojo Arvydas, nelabai džiuginanti ir daugumos jo grupės draugų istorija.

„Kiek kalbėjau, tai tik du ar trys dirba su specialybe susijusį darbą. Daug išvažiavo į užsienį“, – kaip susiklostė kolegijos draugų likimai pasakojo pašnekovas.

Pats Arvydas darbo ieškotis bandė ir per Darbo biržą. Vaikinas pasakojo, kad rekomendacijų sulaukė dėl daugiau kaip penkių darbo vietų, tačiau nei vienoje jam nepavyko įsidarbinti.

Du darbo pokalbiai buvo susiję su darbu turizmo sektoriuje: viename jam nepasisekė, nes nemokėjo rusų kalbos, po kito darbo pokalbio nesulaukė jokio atsakymo.

Nepaisant nesėkmingų darbo paieškų kaunietis emigracijos kelio kol kas nesirenka. Norėdamas sukaupti daugiau reikiamų įgūdžių darbui, jis pradėjo lankyti vairavimo kursus, taip pat įstojo mokytis miškininkystės Kauno miškų ir inžinerijos kolegijoje.

Dabar Arvydas pasiryžęs ieškoti darbo ir kituose sektoriuose: „Gal ir padariau klaidą jau anksčiau nežiūrėdamas į platesnį ratą darbo pasiūlymų, gal gerą progą jau ir praleidau“.

Vaikinas prisipažino, kad lūkesčiai dėl darbo užmokesčio nėra dideli. Jam užtektų didesnio nei 1 tūkst. Lt atlyginimą, o jei pavyktų susiderėti dėl 1,5 tūkst. Lt, tai jis būtų išvis labai patenkintas.

Įdarbinimo specialistė: du išsilavinimai be darbo patirties – prapultis

Internetinės personalo atrankos įmonės „CV–Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pripažino, kad turizmo sektoriuje nėra labai lengva įsidarbinti.

„Turizmo sektorius nėra labai aktyvus ir darbuotojų nereikia tokiais dideliais kiekiais ir pastoviai“, – pastebėjo ji.

Pasak jos, darbo pasiūlymų turizmo sektoriuje nėra daug, ieškantiems darbo nėra iš ko rinktis, o įmonės renkasi pačius stipriausius.

„Taigi, jei neturi darbo patirties, tai sunkiai seksis konkuruoti su darbo patirtį turinčiais“, – kalbėjo R. Karavaitienė.

Vis dėlto specialistė patarė Arvydui savo gyvenimo aprašyme užakcentuoti savo praktikos metu įgytus įgūdžius.

„Praktiką galimą prilyginti darbo patirčiai ir svarbu, kiek tai akcentuojama gyvenimo aprašyme. Labai svarbu teisingas praktikos pobūdžio ir užduočių aprašymas. Tai taip pat sukuria pridėtinę vertę kandidatui“, – sakė pašnekovė.

R. Karavaitienė vardijo, kad turizmo sektoriuje yra svarbu klientų aptarnavimas ir pardavimai. Asmuo turi būti komunikabilus, greitos reakcijos, mokėti priimti sprendimus, gerai kalbėti angliškai, rusiškai.

„Reikia žiūrėti, kuo aš nusileidžiu geriausiems kandidatams, ko man dar trūksta, kad būčiau pats geriausias, ką galėčiau patobulinti. Gal reikia kažkokius kursus pradėti lankyti, gal įsiprašyti į kokią įmonę neapmokamai praktikai, o gal išvis šita sritis man netinka“, – į Arvydo vietą bandė įsijausti įdarbinimo specialistė.

„CV-Online“ atstovės teigimu, dar svarbesnis dalykas – darbo pradėti ieškotis dar studijų metais.

„Šiais laikais darbo ieškotis reikia ne pabaigus studijas, o studijų metu. Jeigu studentas nuoširdžiai studijuoja ketverius metus ir tik paskui pradeda ieškoti darbo, tai greičiausiai jis jau konkuruos su tais, kurie studijų metu dirbo“, – aiškino pašnekovė.

Taip pat R. Karavaitienė nepataria mėtytis nuo vienų studijų prie kitų: „Kita mokykla nepridės pliusų, nebent pradėjęs studijuoti iškart pradėsi ieškoti su tomis studijomis susijusio darbo. Du aukštieji išsilavinimai be darbinės padėties yra prapultis“.

Ilgai nerandantiems darbo gyventojams specialistė pataria nuleisti kartelę, pakeisti kryptį, bet imtis kuo greičiau kaupti darbinę patirtį.

Darbo birža: stengiamės įdarbinti per keturis mėnesius

Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskaitė aiškino, kad darbo biržoje užsiregistravusiems gyventojams yra siūlomas jų pageidaujamas darbas, kuris atitinka jų profesinį pasirengimą, gebėjimus atlikti siūlomą darbą. Asmens pageidavimu gali būti siūlomas žemesnės kvalifikacijos darbas.

„Nesant laisvų darbo vietų pagal darbo ieškančio asmens profesinį pasirengimą ar darbo patirtį, jis yra informuojamas apie galimybes dirbti žemesnės kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą“, – sakė ji.

Kaip aiškino specialistė, su kiekvienu bedarbiu yra sudaromas individualus užimtumo veiklos planas ir nepavykus įsidarbinti, atsižvelgiant į esamą ir tais metais prognozuojamą darbo paklausą, numatomas bedarbio dalyvavimas programose.

„Profesinis mokymas pirmiausiai organizuojamas nekvalifikuotiems, nepaklausią darbo rinkoje profesiją turintiems asmenims, kuriems darbo birža per trijų mėnesių laikotarpį negali pasiūlyti tinkamo darbo, arba bedarbiai, su kuriais sudaryta trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis su konkrečiu darbdaviu, – aiškino M. Jankauskaitė. – Mokytis siunčiami atitinkantys profesinio mokymo programos reikalavimus, o trišalės profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarties sudarymo atveju – ir darbdavių reikalavimus“.

Kaip teigė Lietuvos darbo biržos atstovė, teritorinės darbo biržos kasmet nustato prioritetines profesinio mokymo programas, labiausiai atitinkančias darbdavių poreikį ir profesinio mokymo dalyvių prioritetines tikslines grupes.

Darbo birža bedarbio profesiniam mokymui gali skirti ne didesnę sumą nei šešios minimalios mėnesinės algos kvalifikacijai įgyti ir trys minimalios algos kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti.

Paklausta apie tai, kaip darbo birža prisideda prie darbo paieškos po studijų darbo nerandančiam asmeniui, M. Jankauskaitė teigė, kad siekiama, jog jaunas žmogus iki 29 m. amžiaus darbą susirastų per keturis mėnesius nuo tada, kai užsiregistruoja darbo biržoje.

„Jaunam, išsilavinimą turinčiam asmeniui teikiamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos : organizuojami pasirengimo pokalbiui su darbdaviu, gyvenimo aprašymo, motyvacijos laiško parengimo užsiėmimai, teikiamos rekomendacijos įsidarbinti į laisvas darbo vietas pagal asmens pageidavimą“, – pasakojo pašnekovė.

Nedarbo išmoka asmenims priklauso tik tada, jei jis per paskutinius trejus metus turi ne mažesnį nei pusantrų metų darbo stažą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...