captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prognozuoja darbuotojų atlyginimų augimą

Šiemet ir 2015-aisiais Baltijos šalių mažos ir vidutinės įmonės daug vilčių į eksporto galimybes nededa, tačiau tikisi, kad atsigaunantis vidaus vartojimas paskatins jų apyvartų augimą, parodė SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apžvalga. Pastebima, kad įmonės šiemet nebus linkusios priimti naujų darbuotojų, tačiau esamų atlyginimai turėtų didėti.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Šiemet ir 2015-aisiais Baltijos šalių mažos ir vidutinės įmonės daug vilčių į eksporto galimybes nededa, tačiau tikisi, kad atsigaunantis vidaus vartojimas paskatins jų apyvartų augimą, parodė SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apžvalga. Pastebima, kad įmonės šiemet nebus linkusios priimti naujų darbuotojų, tačiau esamų atlyginimai turėtų didėti.

SEB banko apžvalgos duomenimis, optimistiškiausiai dėl šių metų galimo apyvartos augimo yra nusiteikusios Estijos įmonės, šiek tiek santūriau – Lietuvos. Latvijos prognozės atrodo pesimistiškiausios. Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje optimizmas dėl įmonių augimo didėjo, o taip nutiko dėl vis aktyvesnio vidaus vartojimo, pažymi apžvalgos autoriai.  

„Įmonės yra gerai nusiteikusios, bet metai nebus puikūs. Reikia pastebėti, kad Estijoje viena iš keturių kompanijų yra nusiteikusi optimistiškai, tačiau Lietuvoje taip mano tik kas penkta įmonė, o Latvijoje optimizmo – dar mažiau“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas Virginijus Doveika.

Įmonių apklausos apžvalgoje pastebima, kad 3–5 kompanijos iš dešimties galvoja apie inovacijų plėtrą versle, verslo modelio keitimą bei naujų galimybių paieškas. Estija yra labiausiai pasiruošusi investuoti į verslo plėtrą, personalo kvalifikacijų tobulinimą, tuo metu Lietuva ir Latvija tokių planų turi nedaug.

Apžvalgos autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ekonomika auga, apie inovacijas versle galvojama netgi mažiau nei 2012 metais.

Investuos į gamybą ir NT

Anot apžvalgos autorių, Estijoje labiau nei kitose Baltijos šalyse ketinama investuoti į gamybą bei komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą (NT), net nepaisant to, kad NT kainos 2013-aisiais Estijoje augo labiau nei kaimyninėse šalyse.

Taline NT kainos augo 19,6 proc., Rygoje – 4,1, Vilniuje – tik 2,6 proc. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad dėl nedidelio NT kainų augimo, kuris kol kas labiausiai pastebimas sostinėje, ateinančiais metais Lietuvos statybų sektorius plėsis.

Savo ruožtu V. Doveika pažymi, kad investicinė aplinka Lietuvos įmonėms yra palanki, tačiau šios nėra linkusios jos pakankamai išnaudoti: „Smulkus ir vidutinis verslas yra atsargus, nors optimizmo matoma. Daugiausiai pagyvėjimo juntama investicijų į NT srityje.“

Taip pat, anot V. Doveikos, pagyvėjimas juntamas ir transporto įmonių investicijose į technologijas, mat išsyk po krizės tokių investicijų vykdyti įmonės nebuvo pajėgios.

Tuo metu Latvijoje apie investicijas galvojama dar mažiau nei Lietuvoje. Kompanijos nėra užtikrintos dėl savo augimo galimybių, sako SEB banko atstovai. Jų teigimu, yra tikimasi, kad Latvijoje poreikis investuoti padidės antrąjį šių metų ketvirtį.

Apžvalgos autoriai pastebi, kad Baltijos šalių įmonių neužtikrintumą, priimant sprendimus, lemia santykiai su Rusija. Latvijos ir Estijos įmonės yra „įjungusios laukimo režimą“, nes nėra tikros dėl Europos Sąjungos (ES) fondų paramos verslui.

Tuo metu Lietuvoje nerimo dėl ES fondų paramos verslui G. Nausėda teigia nepastebintis: „Verslo ir jo plėtros galimybių, priklausančių nuo ES fondų finansavimo, klausimai Lietuvoje nėra labai opūs. Žemės ūkio kompanijos ganėtinai optimistiškai nusiteikusios ES fondų atžvilgiu.“

Darbuotojų skaičius augs nuosaikiai

3 proc. smulkių ir vidutinių kompanijų Baltijos šalyse sako sumažinsiančios darbuotojų skaičių. Apie naujų darbuotojų priėmimą kalba kur kas daugiau įmonių. Optimizmu čia ir vėl išsiskiria Estija: 27 proc. įmonių  kitais metais planuoja samdyti daugiau darbuotojų. Apie tokią galimybę galvoja 22 proc. Lietuvos ir tik 14 proc. Latvijos įmonių.

Kompanijos darbuotojų skaičiaus didinimą įmonės sieja su produktyvumu, pažymi analizės autoriai. Jų teigimu, kompanijos po krizės dar nesijaučia pakankamai stabiliai dėl savo produktyvumo, todėl apie darbuotojų skaičiaus didinimą pernelyg negalvoja.

„Lietuvoje situacija neišsiskiria iš visų Baltijos šalių. Itin daug naujų darbo vietų steigti neplanuojama, tačiau darbdaviai nerimauja dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Netrukus bus juntamas kiek didesnis darbo jėgos poreikis, o reikalingus įgūdžius turinčių darbuotojų nebus pakankamai“, – pažymi G. Nausėda.

Įmonių apžvalgos autoriai pastebi, kad Lietuvoje ir Latvijoje, priešingai nei Estijoje, darbuotojų atlyginimų lygis dar nepasiekė prieškrizinio. Tačiau darbo užmokestis Lietuvoje didės, mano G. Nausėda.

„Praeitas metais Lietuvoje jau buvo juntamas realaus darbo atlyginimo augimas, tačiau jis išlieka 10–20 proc. mažesnis nei prieš krizę. 2014–2015 metais atlyginimai turėtų pradėti augti, nes įmonių apyvarta augs, o darbuotojų skaičius išliks beveik toks pat“, – pažymi SEB banko prezidento patarėjas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...