captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbdaviai iškėlė savo sąlygas minimaliai algai: 1509 litų nebus

Verslo atstovai nespinduliuoja džiaugsmu dėl Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės pasiūlymo nuo kitų metų minimalią algą didinti iki 1509 litų. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako tiesiai – kitais metais 1509 litų nebus.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Verslo atstovai nespinduliuoja džiaugsmu dėl Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės pasiūlymo nuo kitų metų minimalią algą didinti iki 1509 litų. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako tiesiai – kitais metais 1509 litų nebus.

Antradienį pirmą sykį prie derybų stalo sėdo darbdavių, profsąjungų ir valdžios atstovai.

Verslo atstovai kelia sąlygas, kurias įgyvendinus galima kalbėti apie minimalaus atlyginimo didinimą: ją diferencijuoti pagal regionus ir verslo sektorius, viešinti įmonių vidutinį atlyginimą taip į paviršių ištraukiant mokančius vokeliuose, nedidinti minimalios algos tą pačią dieną, kai įvedamas euras.

„Vienus nudžiuginsiu, kitus nuliūdinsiu, bet nuo sausio 1 d. 1509 litų nebus, o kiek bus, labai sunku spėti. Mes derybose iškėlėme dvi sąlygas. Pirmoji, kad mėnesio alga būtų pririšta prie regiono vidutinio atlyginimo, antroji, kad būtų atsižvelgta ir į atlyginimus sektoriuose“, – žurnalistams po Trišalės tarybos posėdžio sakė jis.

Verslo atstovo vertinimu, minimali alga negali viršyti pusės vidutinio atlyginimo.

Pasak D. Arlausko, pavyzdžiui, Vilniaus rajone vidutinis atlyginimas yra 2500 lutų, o Tauragės rajone – 1700 litų neatskaičius mokesčių.

„Įsivaizduokite, jeigu nuo Naujųjų metų numatome 1500 litų minimalų atlyginimą, tada Tauragėje jis sudarytų 80 proc. vidutinio. Niekur pasaulyje tokio dalyko nėra“, – tarybos posėdyje kalbėjo jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius dvejojo dėl regioninio ir sektoriaus skirtingų minimalių atlyginimų ir apskritai laikosi nuomonės, kad prieš didinant minimalią algą susitvarkyti su šešėline ekonomika.

„Labai daug darbuotojų prašo atlyginimus gauti nelegaliai, nes mūsų „Sodros“ sistema apversta aukštyn kojomis: jie gali tikėtis kompensacijų už šildymą, išmokų vaikams, lengvatų vykdant renovaciją. Jeigu mes padarytume, kaip kai kas siūlė 1509 litus, išeitų, kad 52 proc. Lietuvos dirbančiųjų gautų minimalią algą“, – posėdyje kalbėjo jis.

„Tie, kurie nemoka atlyginimo, jiems vienodai, nors ir iki 3 tūkst. litų didinkit. Iš kur valstybė gaus pinigų išmokėt didesnius atlyginimus tarnautojams, aišku, kad bus didinami mokesčiai“, – klausė J. Guzavičius.

Kovojant su šešėliniu verslu jis siūlo skelbti kiekvienos įmonės vidutinį atlyginimą, jį susisiekim su viešaisiais pirkimais ir europine parama. „Jeigu moka mažiau nei minimalų atlyginimą, apie kokią paramą galima kalbėti ir kam tokios įmonės reikalingos“, – piktinosi LPK viceprezidentas.

Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėja Raminta Krulikauskienė posėdyje taip pat perdavė Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos prašymą minimalaus atlyginimo nedidinti nuo sausio 1 d., kai bus įvedamas euras, nes tai esą būtų per didelė našta verslui.

Jos teigimu, negalima sutikti, kad minimalios algos didinimas iki 1 tūkst. litų versui įtakos nepadarė, bankrotų padaugėjo 12 proc.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tvirtino, kad profsąjungos siekia 1500 litų minimalios algos nuo kitų metų.

„Mūsų nuomone, kai kuriuose sektoriuose toks atlyginimas yra visiškai įmanomas, nes kai kuriuose regionuose vidutinis darbo užmokestis yra netoli 3 tūkst. litų. Taigi 1500 litų minimalus atlyginimas nebūtų didelis ir atitiktų tendencijas, kad minimali alga turi sudaryti 50 proc. vidutinės. Aišku, matome sektorius, kurie susiduria su sunkumais ir, vargu, ar jie galėtų mokėti tokią algą“, – kalbėjo jis.

Pasak profsąjungos vadovo, minimalią algą didinti reikia todėl, kad ją gaunantys jau gyvena arti skurdo ribos.

A. Černiauskas nesutinka su gąsdinimais, kad verslas gali nukentėti padidinus minimalią algą, tokios kalbos esą buvo ir praėjusį kartą keliant minimalų darbo užmokestį, tačiau jos nepasitvirtino.

Jo teigimu, Lietuvoje 27 proc. dirbančiųjų gauna minimalią arba mažesnę nei minimalią algą, ES šalyse minimalią algą gauna 2–3 proc.

DELFI primena, kad L. Graužinienė laikosi nuomonės, kad įvedant eurą Lietuvoje minimali alga turi būti 1509 litų, antraip dabartinę alga pakeitus į eurus žmonės neturės ką valgyti.

„Swedbank“ banko ekonomistai prognozuoja, kad nuo kitų metų minimali alga Lietuvoje galėtų didėti dešimtadaliu – 100 litų, 10 proc. esą galėtų kilti ir neapmokestinamas pajamų dydis.

Premjeras Algirdas Butkevičius aistras vėsina tvirtindamas, kad apie minimalios algos didinimą bus galima kalbėti rudenį.

Šiuo metu minimalus atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 1 tūkst. litų arba apie 825 Lt po jų. Neapmokestinamasis pajamų dydis gaunantiems minimalią algą nuo sausio yra 570 Lt.


 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...