captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką daryti ruošiantis eurui

Birželio mėnesį Lietuva sužinos, ar šaliai bus leista įsivesti eurą. Jei Lietuva prisijungs prie euro zonos, nuo kitų metų pradžios piniginėms teks pamiršti litus. DELFI aiškinasi, ar gyventojams reikia ruoštis euro įvedimui.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Birželio mėnesį Lietuva sužinos, ar šaliai bus leista įsivesti eurą. Jei Lietuva prisijungs prie euro zonos, nuo kitų metų pradžios piniginėms teks pamiršti litus. DELFI aiškinasi, ar gyventojams reikia ruoštis euro įvedimui.

Ką daryti, jei santaupas turiu doleriais? Planuoju parduoti garažą – palaukti ar skubėti? Noriu pirkti nuosavą būstą – imti paskolą dabar ar palaukti euro? Tokie ir panašūs klausimai sukasi gyventojų galvose, artėjant 2015 m., kai Lietuva, tikėtina, prisijungs prie euro zonos.

SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigė, kad gyventojams specialiai ruoštis eurui nereikėtų.

„Kaip teko skaityti viename komentare, euro įvedimas – tik popierėlio spalvos pasikeitimas, daugiau niekas nesikeičia, nes turime fiksuotą kursą“, – aiškino specialistė. Tiesiog reikia pratintis prie minties, kad viskas, tiek pajamos, tiek išlaidos, bus apie 3,45 karto mažesnės. Reikėtų pratintis prie mažesnių skaitmenine išraiška kainų etiketėse, ką jau ir dabar leidžia daryti kai kurios prekybos įmonės.

„Vienintelis dalykas, ką reikėtų daryti, tai nebent susipažinti su tuo, kaip atrodo eurai, bet tam dar taip pat bus laiko. Kaip rodo kitų šalių patirtis, pažindinimo procesas suaktyvėja tuomet, kai paskelbiamas sprendimas dėl euro įvedimo“, – kalbėjo ekspertė.

J. Varanauskienės teigimu taip pat gyventojams reikėtų nusiteikti būti akylesniems, nes gali atsirasti sukčių, kurie bandys pasinaudoti gyventojų informacijos stoka prieš įvedant eurą.

Skubėti keisti litus į eurus taip pat, jos nuomone, nereikėtų skubėti.

„Tokia reakcija galėtų būti tik tuomet, jei keitimo kursas (įvedant eurą – DELFI) būtų kitas, o ne toks, kaip šiandien. Kol kas dar niekas negali garantuoti, kokiu kursu bus keičiama, bet labai mažai prielaidų, kad jis bus kitoks“, – kalbėjo šeimos finansų ekspertė.

Neturėtų neapgalvotų sprendimų imtis ir doleriais santaupas turintys gyventojai.

Kaip teigia ekonomistas Romas Lazutka, kadangi litas yra susietas su euru, tai dolerio svyravimai vienodai veikia tiek litą, tiek eurą.

„Valiutų kursai kas dieną svyruoja ir negalima spėti, kokie jie bus ateityje. Tai lieka pačių žmonių rizika“, – sakė jis.

Ekonomistas teigė gerai pamąstyti ir galvojantiems apie santaupų keitimą į eurus dar šios valiutos neįsivedus: „Reikia nepamiršti, kad keičiant litus į eurus dabar taikomas mokestis, o įvedus eurą keičiant pinigus šių kaštų nebeliks. Kai tokios menkos palūkanos už indėlius, reikia labai gerai pagalvoti“.

Paklausti apie nekilnojamo turto pirkimą ir pardavimą bei jo kainų galimas tendencijas ekonomistai priminė, kad neracionalus gyventojų elgesys gali sukelti nelauktas pasekmes.

„Čia kalbame apie neracionalius žmonių veiksmus, kurie gali sukelti paniką. Jei vis puls pardavinėti, kaina nukris. Jei visi ims pirkti – kaina kils, bet jokių fundamentalių prielaidų pagrįstų finansiniais rodikliais tokioms pasekmėms nėra. Kalbame tik apie panikos galimus nulemti veiksmus, kurie laikui bėgant išsisklaido. Ir tie, kurie pasiduoda neapskaičiuotiems veiksmams, dažniausiai pralaimi“, – įspėjo J. Varanauskienė.

Finansų ekspertė pabrėžė, kad šiuo metu nekilnojamo turto rinka yra stabili ir artėjantis euras tikrai neturėtų sukelti kažkokių pokyčių.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir ekonomistas R. Lazutka.

„Jokių fundamentalių priežasčių (kainoms kristi ar augti – DELFI) nėra, bet žmonių elgesio pasikeitimai gali sukelti tam tikrus padarinius. Jei jie galvos išleisti visus litus, tikėdamiesi, kad viskas brangs, tai sukels kainas. Tačiau jei pradės taupyti, bijodami, kad mažės pajamos, tai tuomet – pigs“, – kalbėjo ekspertas.

„Būtų geriausia, kad būtų ramybė ir žmonės smarkiai nereaguotų, nes fundamentalių veiksmų kisti kainoms keičiant valiutą nėra. Kitų šalių patirtis rodo, kad valiutos keitimas (euro įvedimas – DELFI) didelės infliacijos nesukelia“, – pridėjo jis.

Laukdami euro neturėtų tikėtis ir būsto paskolas turintys ir norintys imti gyventojai. Kol Lietuva laukia euro palūkanos eurais už paskolas yra mažesnės nei litais. Tačiau jau ir dabar gyventojai gali imti paskolas eurais, ką daug gyventojų yra ir pasirinkę.

Tuo metu J. Varanauskienė teigė, kad paskolas turintys litais kaip tik galės šiek tiek atsikvėpti: „Tie, kurie turi paskolas eurais, o pajamas litais, patirdavo konvertavimo išlaidas, kurių nebepatirs“.

DELFI primena, kad Europos Komisija (EK) sprendimą, ar Lietuvai bus leista įsivesti eurą, priims birželio mėnesį.

Lietuvos bankas pernai atliko euro įvedimo poveikio vertinimą. Specialistų skaičiavimu dėl euro įvedimo kainos gali augti 0,2-0,3 proc. Pagal du galimus analitikų projektuotus modelius labiau tikėtinas tas, kuris įvedus eurą sumažintų valiutų kurso riziką, šalies kredito riziką, gerėtų Lietuvos reitingai, mažėtų palūkanų normos. Konservatyvaus scenarijaus atveju mažėtų tik valiutos kurso rizika, o kredito rizika nesikeistų, Lietuvos reitingai taip pat nesikeistų, o įtaka palūkanoms būtų mažesnė.

Lietuvos banko specialistai skaičiuoja, kad nelikus litų dėl litų ir eurų keitimo per metus pavyktų sutaupyti apie 140 mln. Lt.

Vis dėlto neslepiama, kad šalis patirs vienkartines euro įvedimo sąnaudas – kainų lygio pakilimas, euro zonos šalių finansinės įmokos. Pinigų gamyba, informacinių sistemų keitimas, paruošimas turėtų kainuoti apie 0,7-0,9 mlrd. Lt.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...