captcha

Jūsų klausimas priimtas

Graikai mažina nedarbą kurdami keistus verslus

Nors daugelis žmonių Graikijoje imasi tradicinio viešojo maitinimo įstaigų verslo, kita dalis graikų stebina originalumu. Siekdami susikurti darbo vietą sau ir sukurti ją kitiems, jie pradeda teikti ir gana neįprastas paslaugas, pavyzdžiui, drabužių lyginimas su pristatymu į namus ar net gyvūnų taksi.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nors daugelis žmonių Graikijoje imasi tradicinio viešojo maitinimo įstaigų verslo, kita dalis graikų stebina originalumu. Siekdami susikurti darbo vietą sau ir sukurti ją kitiems, jie pradeda teikti ir gana neįprastas paslaugas, pavyzdžiui, drabužių lyginimas su pristatymu į namus ar net gyvūnų taksi.

Avalynės ir odos pramonė – nuostolinga

2013 m. lapkritį Graikijoje užfiksuota 6 proc. sumažėjusi gamyba, palyginti su 2012-ųjų lapkričiu. Vienus didžiausių nuostolių patyrė Graikijos avalynės gamyba, kuri buvo 70 proc. mažesnė, palyginti su 2005 m. Viena iš pagrindinių to priežasčių – paklausa, kuri krito dėl sumažėjusių atlyginimų, ir nedarbas šalyje. Kita svarbi priežastis – avalynės importas iš trečiųjų šalių, kuriose yra pigi darbo jėga. Pagal Nacionalinio Graikijos banko tyrimo duomenis, 2011 m. avalynės importas iš šių šalių šoktelėjo net iki 95 proc.

Didelį kritimą Graikijoje patyrė ir odos pramonė, kuri nuo 2005 m. iki 2013 m. neteko net 90 proc. gamybos. Viena iš pagrindinių to priežasčių – vieno didžiausių odos gamybos ir apdirbimo kompanijos fabriko Patrų mieste uždarymas. Nepaisant to, kad Graikijoje sumažėjo odos gamyba, verslininkai, prekiaujantys odiniais rūbais, rankinėmis ir kitais odiniais daiktais turėjo nemažą pelną, nes krizės metu, kai nemažai verslininkų pasitraukė iš rinkos, sumažėjo konkurencija. Užpernai jų pajamos šoktelėjo 15 proc.

Mažėja prekybinių patalpų nuomos kainos

Nekilnojamo turto konsultacijos kompanija „Atėnų ekonomika“ paskelbė, kad verslininkai, prekybininkai pačioje Atėnų širdyje – Ermu gatvėje, kur yra parduotuvių centras, patalpas gali išsinuomoti apie 40 proc. pigiau. 2008 m. šioje gatvėje patalpų nuoma už vieną kvadratinį metrą buvo 220 eurų, o dabar kaina siekia vos 130 eurų. Antrosios kategorijos parduotuvėles galima išsinuomoti už 40 eurų, kai prieš penkerius metus kaina už vieną kvadratinį metrą buvo 130 eurų.

Pokyčiai internetinėje prekyboje

Didelis suklestėjimas Graikijoje buvo pastebėtas internetinės komercijos srityje. Pernai internetinių parduotuvių pelnas siekė 3,5 mln. eurų, kai 2012 m. – beveik 3 mln. eurų. 85 verslai, kurie yra  Graikijos elektroninės prekybos asociacijos nariai, dar iki rugsėjo mėn. turėjo 1 mlrd. pelno. 700 mln. priklauso paslaugų sričiai, ypač turizmu besiverčiantiems verslininkams. Pasak Graikijos internetinės prekybos asociacijos, paslaugos populiaresnės nei prekių pardavimas dėl to, kad pastarųjų kaina kyla dėl jų atsiuntimo iš kitų Europos šalių kainos. Įdomu tai, kad neseniai graikai buvo patys pasyviausi pirkėjai internetu Europoje, o dabar jau lenkia nemažai kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.

Tradiciniai verslai garsėja savivaliavimu

Iš 40 tūkst. naujų, per paskutinius dvejus metus Graikijoje atidarytų verslų, net 10 tūkst. buvo tavernos, greito maisto restoranėliai, kavinės ar souvlaki (graikiškų šašlykų) restoranai. Pasak graikų ekonomistų, tai rodo, kad šalyje išlikęs tradicinis mąstymas apie verslą. Šaliai tai nėra labai naudinga, nes tokie verslai, nors ir turi paklausą, ilgai neišsilaiko dėl didelės konkurencijos. Taip pat tai nėra naudinga valstybei, nes šių verslininkų pajamos nebūna didelės, todėl ir mokesčių surenkama daug mažiau. Reikėtų paminėti, kad šie tradiciniai graikiški verslai taip pat garsėja savivaliavimu ir sąskaitų klientams neišdavimu.

Dosniausi turistai – iš Rusijos

Paskutiniai Graikijos nacionalinio banko tyrimo duomenys parodė, kad praėjusiais metais per dešimt mėnesių, Graikiją aplankė daugiau nei 17 mln. turistų, t. y., 15,5 proc. daugiau nei užpernai. Iš jų 55 proc. – rusų, 30 proc. – amerikiečių, 8 proc. – turistų iš euro zonos ir tik 5,5 proc. – iš likusios ES. Graikijos verslininkų pajamos 2013 m. padidėjo beveik 15 proc., palyginti su tuo pačiu periodu užpernai. Vien tik rusų turistai, pakratę kišenes, išleido beveik 1,5 mlrd. eurų. O nepaisant to, kad turistų iš ES – dešimčia kartų mažiau, jie graikų verslininkams paliko 7 mlrd. eurų.

Mažinant nedarbą, pasitelkiamas originalumas

Kaip ištrūkti iš nedarbo nagų? Reikia tik trupučio fantazijos. Keletas graikų pasakojo, kad įkūrę naujus paslaugų verslus, ne tik atsistojo ant kojų, bet netgi tapo darbdaviais.

Kadangi šiais laikais žmonės labai užimti ir nebeturi laiko elementariems dalykams, 29 m. Nikos iš Salonikų surenka išskalbtus drabužius iš klientų namų, juos išlygina ir pristato atgal klientams. Už vieną kilogramą išlygintų rūbų verslininkas gauna du eurus. Jo parduotuvėlėje jau pluša trys žmonės.

Taip pat Graikijoje pasisekimą turi tokie naujoviški verslai kaip gyvūnėlių taksi. Verslininkas taksistas šiuo metu turi 2000 pastovių klientų. Kad spėtų visus juos aptarnauti, įsigijo antrą automobilį.

Neblogai sekasi ir kurjerių verslas, kurio savininkas padeda labai užimtiems klientams, pensininkams, neįgaliesiems apmokėti sąskaitas, nunešti ir paimti tyrimus į polikliniką, nupirkti maisto, vaistų, pervežti daiktus, baldus, užrašyti pas gydytojus ir pan. Už vieną tokią paslaugą verslininkas gauna nuo iki 15 eurų, jam padeda dar trys darbuotojai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...