captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sinkevičius: dėl Vilniaus klausimo gali žlugti „Rail Baltica“ projektas

Estijai ir Latvijai nepritarus Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“, gali žlugti visas bendras Baltijos šalių projektas, teigia Lietuvos susisiekimo ministras.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Estijai ir Latvijai nepritarus Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“, gali žlugti visas bendras Baltijos šalių projektas, teigia Lietuvos susisiekimo ministras.

Pasak Rimanto Sinkevičiaus, trys valstybės jau yra pasirašiusios politinę deklaraciją, kurioje Vilnius įvardytas kaip trasos dalis, todėl daugiau politiškai to svarstyti, jo manymu, nebereikėtų.

„Jeigu partneriai nesutiks su tuo, ką pasirašė (politinėje deklaracijoje – BNS), tai keltų grėsmę visam projektui“, – BNS pirmadienį sakė R. Sinkevičius.

Paklaustas, ar nesutarimai dėl Vilniaus apskritai gali sustabdyti projektą ir vėžė bus nutiesta tik iki Kauno, ministras neatmetė tokios galimybės: „Tokia grėsmė gali atsirasti.“

R. Sinkevičius neatmetė, jog „Rail Baltica“ klausimas bus keliamas Baltijos šalių premjerų susitikime vasario pradžioje. Tačiau, jo teigimu, Lietuva ir toliau laikysis pozicijos, kad Vilnius turi būti prijungtas prie „Rail Baltica“.

„Nežinau, ar jį pavyks iškelti (Vilniaus klausimą – BNS), bet galvoju, kad jei tai ir bus daroma, tai per Baltijos šalių premjerų susitikimą. Bus galbūt bandoma kaip nors daryti įtaką mūsų sprendimui. (...) Kai bus darbotvarkė, turėsime informuoti premjerą, kokios pozicijos laikomės. Šiai dienai Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad Vilnius turi būti prijungtas“, – teigė R. Sinkevičius.

Premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS taip pat sakė, kad Vilniaus klausimas gali būti keliamas premjerų susitikime, tačiau tikslesnės informacijos ir darbotvarkės Vyriausybė dar neturinti.

Susisiekimo ministras aiškino, kad politiniu lygiu dėl „Rail Baltica“ nebėra ką svarstyti, reikia atlikti techninius darbus dėl bendros įmonės steigimo.

„Politiniu lygmeniu nėra ką diskutuoti. Nesame visi parengę namų darbų iki galo – mes, Lietuva, esame gal kiek daugiau priekyje dėl trasų planavimo, bet dar reikia parengti tikslų maršrutą, reikia parlamento aprobavimo, suderinti sutartį, tai čia liko juodas darbas“, – tvirtino R. Sinkevičius.

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus pirmadienį BNS teigė, kad Vilniaus prijungimą prie „ Rail Baltica“ maršruto Estija ir Latvija nori dar kartą svarstyti politiniu lygiu, o tai stabdo bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimą.

33 proc. bendros įmonės turėtų valdyti „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė, likusias akcijas lygiomis dalimis pasidalytų Latvijos ir Estijos geležinkeliai.

Pavasarį bendra įmonė turėtų teikti Europos Komisijai paraišką dėl projekto finansavimo. Neoficialiai kalbama, kad EK yra nurodžiusi, jog jei šalys neatsižvelgs į jos rekomendacijas, dėl finansavimo „Rail Baltica“ turės konkuruoti su kitų valstybių projektais.

Pernai rugsėjį po sudėtingų derybų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai rugsėjį pasirašė deklaraciją dėl bendros „ Rail Baltica2 “ įmonės steigimo, kurioje Vilnius nurodytas kaip vėžės dalis.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

„Rail Baltica 2“ vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų, bendra vėžės vertė – apie 12,43 mlrd. litų. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau sakė, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama per Panevėžį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close