captcha

Jūsų klausimas priimtas

Turintiems daug atostogų – metas susirūpinti

Kelerių metų kasmetines atostogas sukaupusiems darbuotojams vertėtų pamąstyti, kaip jas išnaudoti. Po beveik dvejų metų įsigalios Darbo kodekso pakeitimas, numatantis, kad išeinant iš darbo bus galima gauti kompensaciją tik už trejų metų nepanaudotas atostogas.
Getty Images/AFP/Scanpix nuotr.
Getty Images/AFP/Scanpix nuotr.

Kelerių metų kasmetines atostogas sukaupusiems darbuotojams vertėtų pamąstyti, kaip jas išnaudoti. Po beveik dvejų metų įsigalios Darbo kodekso pakeitimas, numatantis, kad išeinant iš darbo bus galima gauti kompensaciją tik už trejų metų nepanaudotas atostogas.

Štai 98 kalendorines atostogų dienas turintis Saulius svarsto, kaip reikės išnaudoti bent dalį šių atostogų ir dar 28 dienas priklausančias jau už šiuos metus. Jeigu šis darbuotojas nuspręstų išeiti iš darbo, darbdavys nuo 2015 m. gruodžio 1 d. turėtų prievolę jam išmokėti kompensaciją už trejų metų nepanaudotas atostogas – už 84 dienas.

„Įstatymo pakeitimas yra orientuotas į tai, kad tie žmonės, kurie piktybiškai neina atostogauti, būtų kažkaip sudrausminti. Viena vertus, tikslas yra lyg ir kilnus, tačiau kita vertus, reikia atsiminti tai, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojui sąlygas atostogauti. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi imtis visų įmanomų priemonių, kad darbuotojas per metus pailsėtų ir per kelerius metus visiškai nesusieksploatuotų“, – DELFI sakė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Vilius Mačiulaitis.

Pagal 2012 m. Seimo priimtas Darbo kodekso pataisas, nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d. kompensacija bus išmokama už visas nepanaudotas atostogas, o nutraukiant darbo sutartį po šios datos, pinigų galima tikėtis už ne daugiau kaip trejų metų nepanaudotas atostogas.

Visos Lietuvos mastu nėra kaupiami duomenys apie darbuotojų sukauptas atostogas, ši informacija saugoma kiekvienoje įmonėje.

V. Mačiulaičio teigimu, darbuotojai kartais neina atostogauti, kad galėtų gauti didesnę kompensaciją išeidami iš darbo.

„Jeigu darbdavys neleidžia darbuotojo atostogauti, tokiu atveju situacija jau yra kitokia. Tačiau ją galima visai nesudėtingai išspręsti kreipiantis į darbo ginčų komisiją VDI arba tiesiai į VDI. Piktybinis neišleidimas atostogauti yra darbo įstatymų pažeidimas“, – tvirtino jis.

Pasak jo, VDI karts nuo karto gauna nusiskundimų, kad darbdavys neišleidžia atostogų. Už tokį pažeidimą darbdaviui gresia nuo 500 Lt iki 5 tūkst. Lt bauda.

„Tačiau daugiau skundų yra ne dėl to, kad darbdavys neleidžia atostogauti, bet dėl to, kad abi šalys nesusitaria dėl atostogų laiko“, – atkreipė dėmesį V. Mačiulaitis.

Pašnekovas tvirtino, kad darbdavys turi savo svertų priversti darbuotojus atostogauti tiek, kiek priklauso per metus.

„Darbdavys, sukurdamas vidines darbo tvarkos taisykles, gali numatyti tokį reguliavimą, kad žmogus būtų tiesiog priverstas pateikti pasiūlymus kasmetinėms atostogoms. Puiki priemonė yra atostogų grafikas tokiam tikslui pasiekti. O vidaus tvarkos taisyklių visi privalo laikytis. O jeigu darbuotojai jų nesilaiko, logiška, kad jie gali būti baudžiami drausminėmis nuobaudomis“, – komentavo V. Mačiulaitis.

Yra būdas neprarasti sukauptų daugybės atostogų

Pasak VDI vadovo, turintys labai daug atostogų ir norintys jas išnaudoti per vienerius metus, tai padaryti gali tik darbdavio gera valia, nes įstatyme nėra numatyta, kad darbdavys privalo leisti darbuotojui atostogauti daugiau nei 28 d. per metus.

Tačiau net ir įsigaliojus pataisoms, turintiems didelį atostogų bagažą yra šansas dalies jų neprarasti.

„Jeigu žmogus būtų atleidžiamas iš darbo ir neturėtų galimybės arba nenorėtų pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, jam būtų išmokėta kompensacija už tris mėnesius. Jeigu būtų galimybė ir žmogus pageidautų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prieš atleidimą, ką įstatymas leidžia padaryti, jis turėtų teisę pasinaudoti absoliučiai visomis atostogomis, pavyzdžiui, už visus penkerius metus“, – komentavo VDI vadovas.

Taigi įsigaliojus naujoms pataisoms, penkerių metų atostogas sukaupęs darbuotojas gali, pavyzdžiui, apsispręsti du mėnesius iki išėjimo iš darbo atostogauti, o po to dar pasiimti kompensaciją už trejus metus arba atostogauti penkis mėnesius iki išėjimo iš darbo.

„Tačiau galimybė „nesudeginti“ sukauptų atostogų atsiranda tik tada, kai atleidimas nėra dėl įmonės likvidavimo arba bankroto. Be to, jeigu žmogus nusprendžia pats išeiti iš darbo, jis greičiausiai taip nusprendė dėl asmeninių tikslų, greičiausiai susirado kitą darbą ir jis nenorės atostogauti penkis mėnesius“, – pabrėžė jis.

Ribojimas kompensacijoms už sukauptas atostogas Lietuvoje galiojo iki 2005 m. Vėliau buvo nuspręsta jo atsisakyti, tačiau nuo 2015 m. pabaigos prie jo bus vėl grįžta.

„Pasiūlymo teikėjai, matyt, turėjo duomenų, kad yra labai piktnaudžiaujama atostogomis. Be kokiu atveju čia yra argumentų ir už, ir prieš. Manau, kad 2015 m. turėtų natūraliai padaugėti darbo ginčų šiuo klausimu“, – svarstė V. Mačiulaitis.

Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams priklauso 28 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, jeigu kolektyvinėje darbo sutartyje nenumatyta kitaip. 35 dienų atostogos per metus priklauso darbuotojams iki 18 m., neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close