captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kelionės išlaidas mažina internetiniai pakeleiviai

Kasmet vis labiau populiarėjanti mada vykstant į kitą miestą naudotis ne autobusų, ar traukinių paslaugomis, o internete susirasti galinčių pavežėti reikiama kryptimi vairuotojų mažina viešojo transporto keleivių srautus.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kasmet vis labiau populiarėjanti mada vykstant į kitą miestą naudotis ne autobusų, ar traukinių paslaugomis, o internete susirasti galinčių pavežėti reikiama kryptimi vairuotojų mažina viešojo transporto keleivių srautus. Nors dažniausiai tokios paslaugos teikiamos ne už ačiū, Valstybinė mokesčių inspekcija nelinkusi kabinėtis prie tokių geradarių.

Vykstantieji į kitą miestą ne nuosavu transportu, užuot skubėję pirkti autobuso ar traukinio bilietus, vis dažniau internete ieško pakeleivių, kurie reikiamu metu važiuoja ta pačia kryptimi ir už nedidelį mokestį imasi pavežti nepažįstamus žmones. Šitaip keliauti perpus pigiau nei viešuoju transportu, o kartais ir patogiau, nes daugelis veža nuo durų iki durų. Vis gi daugelį nuo tokių kelionių sulaiko abejonės dėl saugumo.

Pakanka įvesti raktinius žodžius „galiu pavežti“ ir atsiveria nemažai įvairių interneto svetainių ar grupių, kur žmonės dalijasi informacija, kur kada kas važiuoja ir kiek žmonių galėtų pavežėti: Tranzuok.lt, Mumspakeliui.lt, be to, nemažai puslapių galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“. Ko gero, populiariausias jų „Važiuoju iš taško A į tašką B. Galiu pavežti“. Ypač daug pasiūlymų būna penktadieniais vakare ir sekmadieniais, kuomet žmonės vyksta savaitgaliui pailsėti arba studentai grįžta iš studijų į tėviškę ir atgal.

Daugelis nurodo ir mokestį, už kurį galėtų pavežėti. Pavyzdžiui kelionė iš Klaipėdos į Vilnių gali atsieiti 30–40 litų, o vykstant autobusu tokį pat kelią tektų pakloti 68 litus, traukiniu – 51 litą.

Dažnai keliaujantys šitokiu būdu tikino, jog jiems priimtiniausia šitaip ieškoti informacijos socialiniuose tinkluose. Šitaip elgiamasi saugumo sumetimais, mat čia gali rasti daugiausiai informacijos apie žmogų, kuris siūlosi pavežėti.

Pirmas kartas pasiteisino

„Birželio mėnesį prireikė važiuoti į Vilnių. Kai pamačiau, kad autobuso bilietas iš Klaipėdos į sostinę kainuoja kone 70 litų, darbe pradėjau teirautis, gal kas žino, kaip būtų galima nuvažiuoti pigiau. Tuomet viena kolegė ir rekomendavo paieškoti informacijos internete. Nors ir aš pati, ir mano vyras nepatikimai žiūrėjome į tokį keliavimo būdą, įdomumo dėlei „feisbuke“ susiradau puslapį, kur siūloma pavežti. Tą dieną, kuomet man reikėjo vykti į Vilnių, pasiūlymų buvo nemažai. Išsirinkau vieną vaikiną ir nusprendžiau patikrinti jo anketą – buvau maloniai nustebinta, kai tarp jo draugų aptikau ir savo gerus pažįstamus. Išsiaiškinau, kad tas vaikinas – jų giminaitis. Taigi vyras ramiai mane išleido į kelionę. Buvo ne tik patogu keliauti, bet ir smagiai pabendravome „, – tokios kelionės įspūdžiais dalijosi 35–erių Sonata Sakalauskienė.

Moteris pasakojo sumokėjusi vaikinui 40 litų, tačiau jis paėmė ją iš namų ir nuvežė Vilniuje iki pat durų.

„Be manęs važiavo dar trys pakeleivės. Viena mergina, kaip supratau, jau ne pirmą kartą naudojasi jo paslaugomis, tačiau įsėdusi iš įpročio mamai telefonu padiktavo automobilio numerį – kad gimdytojai būtų ramiau“, – prisiminė S. Sakalauskienė ir svarstė, kad tuo atveju, jei vaikinas būtų buvęs nepažįstamas, ji dėl keliasdešimties litų būtų nerizikavusi.

Studentams taupiau

Klaipėdietė Karina Kiriuščenko, nuo praėjusių metų rugsėjo pradėjusi studijuoti Vilniuje negali atsidžiaugti, kad internete yra tokie puslapiai.

„Neslėpsiu, pirmą kartą ir man buvo nedrąsu, bet kuo toliau, tuo labiau pamirštu, kad čia gali slypėti kokie nors pavojai. Todėl ir ieškau pakeleivių socialiniame tinkle, nes čia gali atsiversti žmogaus anketą ir sužinoti, kas jis toks. Kokie kriterijai renkantis su kuo važiuoti? Pirmiausia – nuojauta. Be to, jei žmogaus anketoje yra daug informacijos apie jį, daug nuotraukų – tuomet būna ramu. Nė karto nepasitaikė jokių nesusipratimų. Atvirkščiai – pavyksta keliauti su labai įdomiais žmonėmis. Su viena porele, kurie mane kartą pavežėjo, taip susidraugavome, kad bendraujame iki šiol“, – pasakojo 23–ejų K. Kiriuščenko.

Įprastai už kelionę iš Klaipėdos į Vilnių ji sakė sumokanti 30 litų, tačiau esą retas kuris Vilniuje nuveža iki vietos. Dažniausiai paleidžia prie kurio nors prekybos centro.

„Dažnai pakeleivių ieško studentai, kurie į studijas Kaune ar Vilniuje vyksta savo automobiliu. Šitaip jie taupo, nes dažnai susirinkus pinigus iš pakeleivių atsiperka kuras. Žodžiu – visiems gerai“, – pastebėjo mergina.

Veža ir moterys

Trisdešimtmetis Denisas dažnai važinėja iš Kauno į Klaipėdą ir, kad kelionės nebūtų finansiškai skausmingos, visuomet stengiasi susirasti pakeleivių. Pasak jo, dažniausiai šitokiu būdu keliauti nori jaunimas, esą vyresnių nei 30 metų pakeleivių retai kada pasitaiko.

„Važiuojame dviese su kolega, tad daugiausiai galime paimti tris keleivius. Įprastai nuo kiekvieno gauname po 20 litų, tad kuras visiškai neatsiperka, tačiau vis tiek kur kas pigiau“, – ekonominę naudą įžvelgė Denisas.

Palangiškė Rugilė jau pamiršo, ką reiškia į tolimesnę kelionę važiuoti vienai. Visada, kai tik automobiliu vyksta į Vilnių arba atgal į Palangą – paskelbia internete, kad ieško pakeleivių.

„Net nepamenu, kada pirmą kartą išbandžiau tokį būdą, gal prieš ketverius metus. Tikrai niekada nekilo minčių, kad tai gali būti nesaugu. Gal jei vežčiau tik vieną pakeleivį, būtų nejauku, bet paprastai prisipildo pilnas automobilis ir niekada dar nėra buvę jokių nemalonių situacijų“, – pasakojo Rugilė.

Merginos skaičiavimais, tais atvejais, kai kartu su ja keliauja bent trys keleiviai, kuras jai visiškai atsiperka.

Saugiau nei stabdyti pakelėje

Kiti vairuotojai pabrėžė, kad pakeleivių ieško ne vien dėl finansinės naudos, esą ir tam, kad nebūtų nuobodu kelyje.

„Dažnai naudojuosi tokiomis paslaugomis ir ne kartą yra tekę važiuoti su itin prabangiais automobiliais. Tačiau nėra buvę, kad kas nors vežtų veltui. Atrodytų, prabangų mersedesą vairuojantis kostiumuotas dėdė neturėtų skaičiuoti pinigų, tačiau, matyt, dabar taupo visi“, – pastebėjo klaipėdietis Tomas.

Pasak jo, nors yra manančių, kad tokios kelionės nesaugios, tačiau esą tai kur kas saugiau nei tranzuoti pakelėje.

Taip pat akcentuojama ir ekologinė tokio keliavimo pusė. Kuo daugiau žmonių naudojasi viena transporto priemone, tuo mažiau automobilių keliuose ir gatvėse – taigi mažiau teršiamas oras. O sostinėje netgi populiaru ieškotis pakeleivių automobiliu vykstant į darbą. Ne tik sutaupoma kurui, bet ir tikimasi, kad keliems vairuotojams persėdus į vieną automobilį mažės automobilių spūsčių.

„Tokia veikla nėra verslas“

Darius Buta, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas spaudai:

„Valstybinė mokesčių inspekcija neturi jokių priekaištų žmonėms, kurie, pavyzdžiui, sugalvoję iš Vilniaus nulėkti į pajūrį, internetu susiranda dar keletą pakeleivių, kad jie susimestų kurui, arba, važiuodami iš Klaipėdos į sostinę, už nedidelį mokestį prigriebia dar keletą studentų. Jei tai nėra nuolatinė veikla – kodėl gi ne, juk šitaip prisidedama ir prie gamtos saugojimo.

Visai kas kita, kai pakeleivius gaudo nuolatine veikla užsiimantys nelegalūs vežėjai, kurie iš to daro biznį. Nelegalia tokia veikla laikoma tuomet, kai gyventojas nuolat keleivių ieško turėdamas tikslą juos nuvežti ir gauti už tai atlygį. Tokiu atveju žmogus mokesčių inspekcijoje turi registruoti komercinę veiklą ir mokėti mokesčius. Už vertimąsi neregistruota veikla gyventojams gresia baudos – reikia sumokėti nuslėptus mokesčius, taip pat nuo nustatytos nesumokėtų mokesčių sumos skiriamos nuo 10 iki 50 procentų dydžio baudos.“

„Gerai, jei viskas gerai“

Gintautas Mockevičius, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ eksploatacijos direktorius:

„Žinoma, kad tokie draugiški vairuotojai nusunkia dalį mūsų keleivių, tačiau nemanau, kad tai turėtų labai didelę įtaką keleivių srautams. Manau, kad toks keliavimo būdas labiau populiarus jaunimo tarpe, o vyresni žmonės geriau renkasi patikimą keliavimo būdą. Juk visi autobuso keleiviai yra apdrausti, tad, atsitikus nelaimei, visas gydymo išlaidas padengtų draudimo bendrovė. Tuo metu važiuodami su pakeleivinga mašina žmonės tokių privilegijų neturi. Taigi jie rizikuoja. Gerai, jei viskas gerai.

Kur kas labiau mus piktina nelegalūs vežėjai, kurie vilioja mūsų potencialius klientus stovėdami prie autobusų ar geležinkelio stoties. Pikta, kai kiti nori daryti verslą nemokėdami jokių mokesčių.“ 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...