captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šeimos drama: skolinosi remontui, prarado būstą

„Greitųjų kreditų reguliavimas – nepakankamas. Nesuvokiu, kaip pajamų neturintiems žmonėms išduodama šitiek greitųjų kreditų“, – DELFI teigė advokatė Renata Narbutienė.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

„Greitųjų kreditų reguliavimas – nepakankamas. Nesuvokiu, kaip pajamų neturintiems žmonėms išduodama šitiek greitųjų kreditų“, – DELFI teigė advokatė Renata Narbutienė.

Teisininkės žodžius patvirtina jaunos vilniečių šeimos „buto atėmimo“ drama.

Jaunas vyras vedė, susilaukė vaikų ir du butus turintys seneliai viename jų pasiūlė apsigyventi jaunai šeimai. Buto būklė buvo apgailėtina, tad pora nutarė „pasidaryti euroremontą“.
 
Vyro pajamos buvo „lietuviškos“ – neoficialios. Vaikus auginanti jo žmona niekur nedirbo. Nė vienas bankas ar kita patikima kredito įstaiga jiems nebūtų suteikusi kredito, tačiau žmonės susirado greitųjų kreditų įmonę (pavadinimas DELFI žinomas), kuri pažadėjo padėti.
 
Laiduotojais pasirinko senelius

Kreditoriai sutiko išduoti šeimai pinigų būsto remontui, tačiau reikėjo garanto. Laiduotojais buvo pasirinkti seneliai. Neva, jeigu kas atsitiktų – jie vykdys įsipareigojimą. Už anūkui suteiktą paskolą seneliai įkeitė savo butą.

Vėliau jie jį pardavė kredito bendrovei už 22 000 litų ir paraleliai sudarė buto išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią įkeistas butas tapo kredito bendrovės nuosavybe.

Tarp kredito bendrovės, jaunos šeimos ir senelių buvo sudaryta teisių perleidimo sutartis: anūkas vietoje senelių įsipareigojo išsipirkti butą per penkerius metus ir pagal susitarimą kiekvieną mėnesį kredito bendrovei turėjo mokėti po 535 litus.

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui buvo padidinta išperkamo buto kaina, o šeimai kredito bendrovė papildomai suteikė 20 000 litų. Už tai dar penkeriems metams pailgino kredito grąžinimo terminą. Pagal sutartį, buto išperkamoji nuoma pakilo iki 800 litų, kuriuos reikėjo mokėti kas mėnesį.

Dar po kurio laiko šeimai kredito bendrovė suteikė papildomą 11000 litų dydžio paskolą.
 
Už 180 tūkst. litų vertės butą gavo 51 tūkst. litų

Sutarčių administravimas ir kiti formalumai iš viso kainavo beveik 5000 litų. Kadangi žmonės neturėjo pinigų sutarčių parengimui ir administravimui, šiam tikslui panaudojo dalį kredito, o tai reiškia – mažėjo pati kredito suma.
 
Kai prireikė gauti sutikimą dėl buto įkeitimo, kurio pareikalavo paskolą išdavusi bendrovė, jauna šeima vėl į ją kreipėsi papildomos paskolos ir nusisamdė teisininką, kurį rekomendavo ta pati greitųjų kreditų bendrovė. Jam taip pat buvo mokama iš gauto kredito pinigų.

Taigi iš kredito bendrovės už butą Vilniuje žmonės iš viso gavo 51 tūkst. litų. Tačiau nebeturi nuosavybės, kurios vertė siekė 180 tūkst. litų.

Kadangi šeima nemokėjo paskolos įmokų, bendrovė išperkamosios nuomos sutartį nutraukė ir ėmėsi buto pardavimo veiksmų.

Įklampino senelius

DELFI pašymu situaciją analizavusi advokato padėjėja Milda Martinkutė stebėjosi, kad jauna šeima tokioje situacijoje dar turi vilčių nesunkiai ir greitai atgauti butą: „Ir visi kalti, tik ne jie patys. Neskaitė, kur ir ką pasirašė. Manė, jog galės mokėti didžiules įmokas. Nematė nieko blogo, kad butas parduodamas už kelis kartus mažesnę sumą, nei reali jo vertė. Pagaliau jie nematė nieko blogo į tai įklampinti senus žmones – senelius!”

M. Martinkutė pastebi, kad žmonės dažnai elgiasi neatsakingai, „atrodo, apsišvietę, išsilavinę, domisi realijomis, bet skolinasi pinigus absoliučiai negalvodami”.

„Kol bus nemąstančių apie sunkias pasekmes žmonių, tol visokios nepatikimos kredito bendrovės klestės“, – įsitikinusi teisininkė. Tačiau advokato padėjėja nemano, jog būtinas ypatingai didelis šios srities reguliavimas.
 
„Ką  čia valstybė dar gali reguliuoti? Mes gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis. Jeigu norime spręsti, kaip patys gyvensim, kaip naudosim pinigus, turime turėti atsakomybės“, – savo poziciją grindė teisininkė, primindama, jog kreditų teikimas yra verslas.
 
„Nepritariu, kai kreditai teikiami žmonėms, kurie galėtų būti laikomi ribotai veiksniais, tačiau kol jie tokiais nepripažinti ir nėra įtraukti į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registrus, paskolas teikiančios bendrovės neturi pareigos prašyti pateikti įrodymus, kad jie nėra alkoholikai, lošėjai, nepiktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis ir tikrai geba blaiviai vertinti savo veiksmus ir galimas rizikas“, – teigė M. Martinkutė.

Paskolos sąlygos – žvėriškos

Advokatė R. Narbutienė taip pat mano, jog žmogus visų pirma pats turi įsivertinti kylančią riziką ir nuspręsti, ar bus pajėgus grąžinti pasiskolintas sumas su pakankamai didelėmis palūkanomis.
 
Komentuodama DELFI aprašytą situaciją R. Narbutienė konstatavo, jog „žvėriškomis sąlygomis gavęs pinigų, vyras remontavo butą, bet už tai dabar turi didžiulę skolą“.

„Jam vis dar neatrodo tragiška, nes neva gali tą butą parduoti. Tačiau juk net nėra to buto savininkas! Įsivaizduojate, kiek yra visokių schemų (kuriomis naudojasi abejotinai veikiančios kredito įstaigos – DELFI)! Ar jos teisėtos – turėtų aiškintis ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teismas. Ar tikrai neturėtų būti griežčiau reglamentuota kredito bendrovių veikla?“, – retoriškai klausė advokatė.

Skolų karma

Tarp R. Narbutienės klientų yra vyresnio amžiaus moteris, kuri tris mėnesius platinimo bendrovėje gaudavo po 5 tūkst. litų algą ir to užteko, kad ryžtųsi pasiimti didžiulį būsto kreditą.

„Dabar jos mėnesio pajamos sumažėjo iki 292 litų, bankui įsipareigojimus tinkamai vykdė vos pusę metų, o dabar kreditoriams kas mėnesį turi mokėti po 2 tūkst. litų. Įkeisti du jos butai, tačiau net juos abu pardavus nepasidengtų paskola. Bet svarbiausia, moteris nesupranta, kad kas nors gali iš jos tuos butus atimti! Ir visi kalti, ypač bankas – tik ne ji“, – stebisi advokatė.

Pasak R. Narbutienės, yra kategorija žmonių kurie „nuolat gyvena su paskolų karma“, visą gyvenimą „kažką kažkam paskolina, paskui patys skolinasi ir galiausiai lieka skolingi“.

„Dabar bankai skolina atsakingiau, prašo nurodyti bent pusmečio pajamas, žiūri tik tiek, ką žmogus uždirba „ant popieriaus”, ar pagal oficialiai gaunamas pajamas realiai pajėgs susimokėti įmokas kredito įstaigoms. Tačiau daliai greitųjų kreditų bendrovių galimas klientų nemokumas – panašu, jokia kliūtis“, –  pripažino garsi advokatė.

Benamio skola telekomunikacijų bendrovei – 18 tūkst. litų

Į ją vis dažniau pagalbos kreipiasi žmonės, „pasmerkti gyvenimą baigti skolingi“. Vieno jų skola telekomunikacijų bendrovei siekia jau 18 tūkst. litų.
 
„Šiuo atveju man nesuprantama, kaip žinoma bendrovė gali leisti susidaryti tokioms skoloms? Kai žmogus nemokėjo, pardavė jo skolą kriminalinių metodų nevengiančiai skolų išsiieškojimo įmonei, kuri dirba be taisyklių, tai ji tą skolą dar kelis kartus padidino! Reikėtų pamatyti tą žmogų – neturintis gyvenamosios vietos, sergantis epilepsija, o su tokiomis skolomis. Tėvai išmirę, artimųjų neturi, pajamų irgi – pasmerktas gyvenimą baigti skolingas“, – pasakojo R. Narbutienė.

M. Martinkutės nuomone, tokiais atvejais valstybė privalo įsikišti, tačiau „turi būti nustatytas tik toks mechanizmas, kuris būtų būtinas ir pakankamas – negali būti reguliuojama per daug, tačiau taip pat negali būti nereguliuojama apskritai“.

Prieš duodama kreditą bendrovė privalo patikrinti, ar asmuo nėra neveiksniųjų sąraše. Tačiau, kaip pastebi teisininkės, tokių žmonių – vienetai , nes neveiksnumas turi būti nustatytas teismo.
 
Valstybė – vilkas?

Advokatei R. Narbutienei vis dar keista, kaip greitųjų kreditų bendrovės suteikia žmonėms paskolas net nežiūrėdamos į jų pajamas.

Tačiau M. Martinkutei ne mažiau svarbus ir kitas klausimas: „O kam imti tas paskolas, jei neturi pastovaus ir patikimo pajamų šaltinio ir kur yra riba tarp asmens atsakomybės už savo veiksmus ir valstybės – vilko, kuris neva apsaugos žmogų nuo jo paties?“
 
Diskusijos vyksta, o realybėje daugėja greitųjų kreditų aukų: pasiėmę vieną kreditą žmonės iš kitos bendrovės ima kitą, kad atiduotų pirmąjį ir taip be pabaigos. Tuo metu palengvėja ir gerai, o kas bus toliau negalvojama.
 
Kaip pastebi M. Martinkutė, gerai bent tai, kad valstybė jau reguliuoja palūkanų dydžius, netesybų (delspinigių, baudų) priteisimo klausimus.

„Šiek tiek bandoma kažką daryti, bet labai svarbu, kad teisinio reguliavimo nebūtų per daug, kad jeigu asmenys gauna pakankamas pajamas ir yra ne tik patys, bet ir su kredito įstaigų pagalbą įsivertinę savo finansines galimybes bei galimas rizikas pasiskolinti ir, žinoma, grąžinti, galėtų be pernelyg didelių trukdžių ar perteklinių reikalavimų tai padaryti“, – mano jauna teisininkė.
 
Gali įklimpti iki gyvos galvos

Advokatė R. Narbutienė teigia, kad pati bijotų imti greitąjį kreditą, nes mato, „kokios didžiulės palūkanos būna – įklimpsi iki gyvos galvos“.

Užsiminus apie tai, kad daugėja skolininkų, o tai reiškia, kad bus darbo advokatams, DELFI pašnekovės pripažino – taip, darbo bus. Tačiau advokatės R. Narbutienės žodžiais, kokios pajamos gali būti iš prasiskolinusių klientų? Jie gi net advokatui pasisamdyti galimai skolinasi iš tų pačių greitųjų kreditų bendrovių.

Kaip pastebi M. Martinkutė, žmonės į advokatus dažniausiai kreipiasi tuomet, kai būna jei ne per vėlu, tai pridaryta daug esminių klaidų. „Norėtųsi, kad pirmiausia ateitų pasikonsultuoti, o tik paskui imtųsi veiksmų, kurie gali sukelti sunkias pasekmes“, – sakė teisininkė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close