captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prekybos centrai: už kiek perka ir už kiek parduoda

Jei galėtume maistą pirkti iš gamintojo, mėnesio pabaigoje galėtume džiaugtis pilnesnėmis piniginėmis. Tiesa, prekybos centrai gyventojams pasiūlo visus reikiamus produktus vienoje vietoje ir arti namų, bet didesnėmis kainomis. DELFI aiškinasi, kiek pabrangsta maisto prekės, kol iš gamintojo patenka į kasininkės rankas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Jei galėtume maistą pirkti iš gamintojo, mėnesio pabaigoje galėtume džiaugtis pilnesnėmis piniginėmis. Tiesa, prekybos centrai gyventojams pasiūlo visus reikiamus produktus vienoje vietoje ir arti namų, bet didesnėmis kainomis. DELFI aiškinasi, kiek pabrangsta maisto prekės, kol iš gamintojo patenka į kasininkės rankas.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, vidutinė kiaulių (E klasės) vieno kilogramo supirkimo kaina Lietuvoje 2013 m. lapkričio mėn. siekė 6 Lt (be PVM – 21 proc.). Kaina mažmeninės prekybos vietose panašiu laikotarpiu siekė 11,75 Lt/kg (kumpis su kaulu).

Galvijienos kilogramo supirkimo kaina Lietuvos įmonėse siekė apie 3,34 Lt. Tuo metu galvijienos kumpio su kaulu kilogramas mažmeninėje prekyboje – vidutiniškai 17,86 proc.

Kai kuriose Lietuvos įmonėse prekybai paruoštas 3,5 proc. riebumo pieno litras pernai lapkričio pabaigoje kainavo apie 2,01 Lt. Parduotuvėse – 3,29 Lt (tetrapak pakuotėje). 2,5 proc. riebumo pienas atitinkamai – 1,58 Lt/l ir 3,12 Lt/l (tetrapak pakuotėje).

Kol iš pieno perdirbėjų į pirkėjų rankas patenka 200 g sviesto pakuotė, ji pabrangsta daugiau nei 50 proc. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, didmeninėje prekyboje kilogramas sviesto kainuoja apie 16,02 Lt, mažmeninėje – 25,05 Lt. Varškės (liesos) kaina atitinkamai skiriasi 9,4 Lt/kg ir 13,2 Lt/kg.

Lietuvos ūkiuose ir šiltnamiuose užaugintų morkų kaina prekybininkams 0,5-0,65 Lt/kg. Praėjusių metų gruodžio mėnesį prekybos centruose morkos buvo parduodamos vidutiniškai už 1,24 Lt/kg.

Bulvių kilogramo didmeninė kaina tuo pačiu laikotarpiu siekė nuo 0,45 Lt iki 0,7 Lt. Prekybos centruose jos buvo parduodamos vidutiniškai už 1,28 Lt. Svogūnų kaina praėjusių metų pabaigoje didmeninėje prekyboje buvo 0,75-0,95 Lt/kg. Mažmeninėje – vidutiniškai 1,5 Lt/kg. Lietuvoje užaugintų obuolių didmeninė kaina – 0,6-1,5 Lt/kg. Parduotuvėse tuo pačiu laikotarpiu „Jonagold“ rūšies obuoliai buvo parduodami už vidutiniškai 2,84 Lt/kg.

 

Maisto produktas

Didmeninė kaina

Mažmeninė kaina

Kiauliena

6 Lt/kg

11,75 Lt/kg (kumpis su kaulu)

Galvijiena

3,34 Lt/kg

17,86 Lt/kg (kumpis su kaulu)

Pienas (3,5 proc.) riebumo

2,01 Lt/l

3,29 Lt/l (tetrapak)

Pienas (2,5 proc.) riebumo

1,58 Lt/l

3,12 Lt/l (tetrapak)

Sviestas (200 g pakuotė)

16,02 Lt/kg

25,05 Lt/kg

Varškė (liesa)

9,4 Lt/kg

13,2 Lt/kg

Bulvės

0,45-0,7 Lt/kg

1,28 Lt/kg

Morkos

0,5-0,65 Lt/kg

1,24 Lt/kg

Svogūnai

0,75-0,95 Lt/kg

1,5 Lt/kg

Obuoliai

0,6-1,5 Lt/kg

2,84 Lt/kg (Jonagold)

 

Prekybininkai Lietuvoje uždirba mažiau nei Europoje

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas aiškino, kad galutinę kainą vartotojui nulemia logistikos, prekybos, aptarnavimo kaštai.

„Pagamintus produktus paprastai iki parduotuvių dar reikia atvežti, patraukliai pateikti pirkėjui, pirkėją aptarnauti – visa tai yra papildomi kaštai, kurie, be abejonės, daro įtaką galutinei vartotojo kainai. Tačiau vis tik didžiausią įtaką galutinei kainai daro pati rinka – už kiek rinkoje tam tikrą prekę galima parduoti“, – komentavo jis.

Pasak prekybos įmonių atstovo, iš dalies mažoje Lietuvos mažmeninėje rinkoje konkurencija yra pakankamai didelė.

„Čia mes turime bent keturis didelius tinklus, o, pavyzdžiui, Švedijos rinkoje veikia du didieji, kurie užima apie 80 proc. kasdieninio vartojimo prekių rinkos. Tad natūralu, kad kiekvienas mūsų rinkos dalyvis skiria maksimalų dėmesį konkurencingumui išlaikyti – konkurencingoms kainoms užtikrinti: ne mažesnėms nei prekių savikaina, nes tuomet verslas būtų nuostolingas, tačiau ne didesnėmis nei kainos visoje rinkoje. Jei kaina bus didesnė nei konkurentų, pirkėjas paprasčiausiai rinksis kitą pasiūlymą – pirks ten, kur kaina mažesnė“, – kalbėjo L. Vilimas.

Paklaustas apie maisto produktų antkainį, kurį taiko prekybos centrai, pašnekovas teigė, kad šis priklauso nuo konkretaus produkto – jo rūšies, asortimento, paklausos ir pasiūlos.

„Prekybininkų dalis kainoje yra kintantis dalykas. Būtiniausiose maisto produktuose ši dalis svyruoja ir vidutiniškai sudaro nuo kelių iki maždaug 20 proc., – kalbėjo jis. – Tačiau svarbu suprasti, kad prekybininkų marža ir pelnas nėra tas pats. Didžioji dalis (daugiau nei 80 proc.) prekybininkų maržos tenka tiesioginių sąnaudų dengimui – darbuotojų atlyginimams, prekių logistikai, parduotuvių nuomai, komunalinėms paslaugoms ir panašiai. Lietuvoje didieji prekybininkai dirba su 2,8 proc. grynojo pelno marža, kai tuo metu Europoje grynojo pelno maržos yra apie 7-9 proc.”.

Komentuodamas Žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis L. Vilimas pastebėjo, kad ten didmenine kaina laikoma prekės savikaina.

„Žvelgiant iš kitų perspektyvų, tokios kaip „didmeninė kaina“ - nėra. Didmeninėje prekyboje gali būti taikomos nuolaidos nuo reguliarių (galutinių) kainų dėl perkamo didelio prekių kiekio, tačiau vien tik dėl didelio kiekio kaina nebūtinai bus mažesnė. Tai dar labai priklauso nuo konkrečios prekės, jos rūšies“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie prekės kainos struktūrą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovas teigė, kad kainą sudaro trys dalys.

Pirmoji – prekybininko mokama kaina gamintojui. Ji, pasak pašnekovo, sudaro „liūto dalį“.

„Tuomet yra prekybininko dalis kainoje arba vadinamoji prekybos tinklų marža, kuri nėra tik pelnas, bet kurios nemaža dalis tenka tiesioginių prekybininkų patiriamų sąnaudų dengimui“, – sakė L. Vilimas.

Trečioji kainos dalis – valstybei sumokami mokesčiai.

„Koks tas skirtumas tarp pirkimo kainos ir galutinės pardavimo kainos priklauso nuo daugelio faktorių, darančių įtaką visoms kainos dalims, taip pat ir prekybininko sugebėjimo prekę nupirkti už tam tikrą kainą – jo sėkmės ieškant tiekėjo, derantis su tiekėju ir prekybininko sugebėjimo prekę už tam tikrą kainą parduoti“, – pridėjo prekybos įmonių asociacijos atstovas.

 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...