captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švedijoje studijuojanti lietuvė – apie pagrindinius skirtumus su Lietuva

Beveik dešimtmetį užsienyje gyvenanti ir studijuojanti vilnietė Audinga Baltrūnaitė šiuo metu yra Švedijos Stokholmo universiteto doktorantė. Dabar mergina sako, jog norėtų grįžti į Lietuvą, ypač jei tam būtų palankios finansinės sąlygos.
A. Baltrūnaitė, asmeninio archyvo nuotr.
A. Baltrūnaitė, asmeninio archyvo nuotr.

Beveik dešimtmetį užsienyje gyvenanti ir studijuojanti vilnietė Audinga Baltrūnaitė šiuo metu yra Švedijos Stokholmo universiteto doktorantė. Dabar mergina sako, jog norėtų grįžti į Lietuvą, ypač jei tam būtų palankios finansinės sąlygos.

„Pasirinkau studijuoti užsienyje, nes tikėjausi geresnės studijų kokybės ar bent jau gyvenimo užsienyje patirties, stojau į ekonomikos profilio studijas. Baigiau mokyklą vos keletą mėnesių po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, tad studijų užsienyje pasirinkimas buvo gana ribotas. Pasirinkau Bocconi universitetą Milane, Italijoje, nes buvau atleista nuo mokesčio už mokslą ir gavau stipendiją“, – apie tai, kaip išvažiavo mokytis į užsienį, pasakoja mergina.

Ji prisimena, jog tuomet kita galimybė buvo važiuoti studijuoti į Rygoje esantį Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos padalinį, tačiau šioje mokymosi įstaigoje nebuvo skiriama stipendija.

„Šis finansinis aspektas, manyčiau, labiausiai nulėmė šalies pasirinkimą. Po trejų gyvenimo užsienyje metų nusprendžiau studijas ir toliau tęsti ne Lietuvoje. Šiuo metu esu doktorantūros studentė Švedijoje. Studijas planuoju baigti per ateinančius metus ar dvejus“, – skaičiuoja A. Baltrūnaitė.

Italijoje, o vėliau Švedijoje pasirinkusi studijuoti mergina pasakoja, jog paprastai stipendijos studentams pakanka tam, kad galėtų išgyventi, nors daugeliui šiek tiek padeda tėvai. Anot jos, papildomai dirbti pasirenka tie, kurie nori būti nepriklausomais nuo tėvų, pakeliauti ar turėti daugiau pinigų papildomoms išlaidoms.

„Dirbau vakarais padavėja keliuose restoranuose, bet ne visą laiką ir tik bakalauro studijų metais – dažniausiai tam, kad užsidirbčiau pinigų atostogoms, – prisimena ji. – Nuo doktorantūros studijų pradžios gaunu atlyginimą. Jis yra mažesnis negu vidutinis Švedijoje, tačiau man užtenka.“

Paklausta, koks esminis skirtumas jai krito į akis palyginus Lietuvą ir Švediją, jauna specialistė sako, jog tai – gyventojų pasitikėjimas.

„Švedai pasitiki valstybe. Jiems yra garantuota sveikatos apsauga, pašalpos, pensijos. Iš kitos pusės, vidutiniam švedui sunku improvizuoti ar prisitaikyti prie nenumatytų aplinkybių, jie yra įpratę gyventi „sistemoje“. Lietuvoje žmonės mažiau planuoja ir yra lankstesni. Taip pat, kad ir kaip būtų keista, žiemos čia šviesesnės ir mažiau sergančiųjų sezonine depresija“, – šypsosi pašnekovė.

Skaičiuojama, jog vidutinis doktoranto atlyginimas Švedijoje dažniausia yra 4-7 tūkst. Lt bei priklauso nuo mokymo institucijos ir doktorantūros trukmės.

„Nors tai atrodo daug, tačiau Švedijoje kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. Studentiško bendrabučio kambario nuoma gali kainuoti 800–1000 Lt, o kambario bute ar mažo buto nuomos kainos lengvai pasiekia ir 3 tūkst. Lt. Kita vertus, Švedijoje yra beveik visiškai kompensuojama sveikatos apsaugos sistema, mokslas nemokamas, studentams yra taikoma daug nuolaidų. Doktoranto algos tikrai pakanka oriam gyvenimui, žinoma, neturint šeimos, nemokant paskolos už butą ar mašiną“, – paaiškina studentė.

Be to, ji pasakoja, jog studentų pajamų šaltiniais yra ne tik stipendijos, bet ir paskaitos – dalis jų dėsto žemesnių pakopų studentams.

Norėtų galimybės užsidirbti Lietuvoje

Kol kas grįžti į Lietuvą mergina neplanuoja, bet neatmeta tokios galimybės, jei surastų norimą darbą.

„Į Lietuvą grįžti norėčiau, ypač jei tam būtų palankios finansinės sąlygos“, – sako A. Baltrūnaitė.

Ji svarsto, jog norėtų dirbti Lietuvoje, jei galėtų užsidirbti panašų atlyginimą į Švedijoje gaunamas pajamas.

„Nuoširdžiai, norėčiau, kad jis (atlyginimas – DELFI) bent nesumažėtų, nors jau dabar suprantu, kad tai nėra labai realistiški lūkesčiai. Nekalbant vien apie piniginę pusę, sprendimą labiausiai vertinčiau pagal tai, ar darbas Lietuvoje man garantuotų aukštesnę gyvenimo kokybę, nes dažnai absoliutus algos dydis nedaug apie tai pasako“, – paaiškina ekonomistė.

Nepaisant to, kad kol kas neplanuoja grįžti į Lietuvą, A. Baltrūnaitė stengiasi dalyvauti renginiuose, kurie skirti išvykusiems iš Lietuvos.

„Manau, kad dabar susikurtas kolegų tinklas ateityje galėtų būti labai naudingas“, – svarsto mergina.

A. Baltrūnaitė Stokholme dalyvavo privačioje iniciatyvoje Backto.lt, kurios tikslas organizuoti verslo ir užsienyje gyvenančių lietuvių susitikimus, siekiant užmegzti ryšius, susirasti darbą ar darbuotoją. Šios iniciatyvos konferencijos vyko Danijoje ir Švedijoje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close