captcha

Jūsų klausimas priimtas

Būna ir taip: šilta žiema liūdina

Kalendorinė žiema kone įpusėjo, tačiau lietuviški slidinėjimo kurortai gali tik lieti ašaras: darbuotojai priversti atostogauti, skaičiuojami tūkstantiniai nuostoliai. Tiesa, vilties teikia orų prognozės, kad žiema sausio viduryje vis dėlto ateis.
Liepkalnis 2012-ųjų žiemą, T. Lukšio (BFL) nuotr.
Liepkalnis 2012-ųjų žiemą, T. Lukšio (BFL) nuotr.

Kalendorinė žiema kone įpusėjo, tačiau lietuviški slidinėjimo kurortai gali tik lieti ašaras: darbuotojai priversti atostogauti, skaičiuojami tūkstantiniai nuostoliai. Tiesa, vilties teikia orų prognozės, kad žiema sausio viduryje vis dėlto ateis.

Nė vienos dienos šią žiemą nedirbęs Lietuvos žiemos sporto centras (LŽSC) Ignalinoje buvo priverstas visus darbuotojus išsiųsti į dešimties dienų nemokamas atostogas.

„Mums prasta žiema, tiesiog nežinau, gyvenam su nuogąstavimu. Nėra kaip išgyventi, dedame viltį, kad po Naujųjų metų oras nors kiek pagerės, nors kokią savaitėlę bus šaltuko, rizikuosim prisigaminti sniego ir kaip nors klientus pritrauksim. Mums reikia šaltuko, kad 4–5 laipsnių šaltukas pasilaikytų tris–penkias paras. Tada prisigaminame sniego, nes turime aštuonias sniego gaminimo mašinas. Esame pasiruošę besniegei žiemai, bet šiltai žiemai, deja, ne“, – DELFI sakė centro direktorius Bronius Cicėnas.

Jis viltingai laukia sausio antros pusės, kai pranešama apie ateisiantį šaltuką.

„Jaučiamės tarsi nepilnaverčiai. Atrodo, kad viską padarėme, pasiruošėme, tačiau dabar turim ne stichinę nelaimę, bet ekstremalią situaciją. Mes nekalti, kad negalim užsidirbt pinigų, šiuo aspektu esame nuskriausti gamtos“, – guodėsi pašnekovas.

Pasak jo, pats liūdniausias sezonas buvo 2006–2007 m.

„Tais metais visai nebuvo sniego, teko dirbti tik tris dienas. Tai mes atsimename su giliu liūdesiu ir nepamirštame. Gaminom, gaminom sniegą, paskui prasidėjo atšilimas. Dabar blogumo nėra, kad mes daug sniego neprisigaminom“, – kalbėjo B. Cicėnas.

Pašnekovas tvirtina nė neskaičiavęs galimų nuostolių.

„Bijau skaičiuot. Kai prasideda sezonas, pirmo mėnesio reikia visoms skoloms atidirbti: atiduodam už elektrą, darbo užmokestį, o nuo kito mėnesio pradedam į pliusą eiti. Du mėnesiai darbo būtų nieko, bet idealu būtų – trys-keturi. Praėjusią žiemą dirbome keturis mėnesius ir kelias dienas. Bet po to irgi būna niuansai: balandžio 20 d. sniego pilna, bet žmonės nenori šliuožti, atsibodo. Žiemos pradžioje, sausį, vasarį ir iki kovo vidurio žmonės noriai šliuožia, o po to susidomėjimas silpsta“, – kalbėjo centro vadovas.

Jo teigimu, geri slidininkai iki vasario antros pusės pasitreniruoja lietuviškose trasose, o po to keliauja į tikrus kalnus.

Įprastai per vieną savaitgalio dieną žiemos centre apsilanko apie 300–500 žiemos sporto mėgėjų. Pirma valanda slidinėjimo trasose kainuoja 10 Lt, o aštuonių valandų bilietas – 50 Lt.

Suskaičiavo nuostolius

Anykščių slidinėjimo trasos „Kalita“ vadovas Liudvikas Avietė gyvena tokiomis pačiomis nuotaikos.

„Kol kas gyvename liūdnai. Šiuo metu veikia rogučių trasa, ji veikia ir lankytojų šiek tiek yra. Žinoma, ne taip kaip vasarą, bet šiek tiek yra. Po Naujųjų metų dalis darbuotojų eis savaitei kasmetinių atostogų. Tikimės, kad jau sausio 10 d. bus šaltukas“, – DELFI sakė jis.

„Kas ketverius metus būna panaši situacija, tokius orus taip pat turėjome prieš ketverius metus. Tada slidinėti pradėjome sausio 20 d. Situacija atrodo liūdnai, per gruodį praradome maždaug 80 tūkst. Lt pajamų“, – sakė L. Avietė.

Tačiau praėjusiais metais slidinėjimo sezonas buvo neįprastai ilgas.

Slidinėjimas Alytuje šį sezoną turėtų kainuoti 20–25 Lt už pusantros valandos. Penkių valandų bilietas kainuoja 35–45 Lt.

Vilniaus Liepkalnio slidinėjimo trasos gyvena ne ką geriau.

„Kol kas nesilaukiame sniego, esame pasiruošę. Administracija ir kalno darbininkai dirba pilnu pajėgumu, tiesiog slidinėjimo trasos nėra atidarytos, nes kol kas nėra tinkamų oro sąlygų“, – DELFI sakė personalo ir projektų vadovė Akvilė Dovydaitytė.

Pasak jos, nuostoliai dar nėra paskaičiuoti.

Šiemet šviečiant pavasariškai šiltai saulutei paslidinėti Lietuvoje galima tik Druskininkuose, uždaroje „Snow arenoje“.

Situacija užsienio kurortuose

Tačiau užkietėję slidžių mėgėjai jau aktyviai traukia į užsienio kurortus, kur sniego su žiburiu ieškoti nereikia. Interneto tinklalapio j2ski.com duomenimis, artimiausiomis paromis snygis prognozuojamas 85 Austrijos kurortuose, 62 Prancūzijos slidinėjimo bazėse, 68 – Italijos ir 41 Šveicarijos kurorte.

Pranešama, kad Austrijos Pitztal Glacier kurorte sniego storis yra 2,59– 1,65 m. Prognozuojama, kad per artimiausias paras dar pasnigs vieną centimetrą, o paskutinį sykį čia sulaukta 55 cm šviežio sniego.

Stubai ledyne sniego artimiausiomis paromis laukiama apie 1 cm, o paskutiniu metu čia nesnigo.

Sniego storis – 15cm–1,65 m.

Aukščiausias sniego lygis yra Mölltaler Gletscher kurorte –1,5–2,8 m, o Neustift – iki 2,1 m.

Kone visose slidinėjimo trasose Prancūzijoje laukiame bent poros centimetrų sniego.

Čia daugiausiai sniego yra Bonneval sur Arc slidinėjimo trasose – 94 cm–1,8 m, Les Angles – 1–1,8 m. Les Deux Alpes taip pat nesuskundžia sniego storiu – 15 cm–1,8 m. Beje, čia artimiausiomis paromis laukiama dar 5 cm sniego.

Piau Engaly laukiama 9 cm snygio, sniego storis čia – 1,65–1,9 m.

Italijos Alagna kurorte galima mėgautis 1,35–2,4 m sniegu. Pastaruoju metu čia prisnigo 10 cm, o artimiausiomis paromis laukiama dar 2 cm.

Madesimo kurorte matuojamas 2,1–2,9 m sniego storis, Per pastarąsias dvi paras čia prisnigo 30 cm.

O Malga-Ciapela/Marmolada – 45 cm–2,5 m, Passo Tonale – 50 cm–3 m. Čia naujo sniego neplanuojama, tačiau prieš keletą dienų prisnigo 1,3 m.

Šveicarijos Andermatt kurorte galima mėgautis 75 cm–3,5 m storio sniegu, artimiausiu metu laukiama dar 3 cm sniego.

Engelberg kurote fiksuojamas 45 cm–2,04 m sniego storis, Saas Fee – 85 cm–2,65 m, laukiama dar 5 cm sniego.

Slovakijos Žemųjų tatrų kurtote Jasna sniego lygis svyruoja nuo 18 cm iki 40 cm. Aukštųjų tartų kurorte Tatranska Lomnica sniego lygis yra iki 40 cm.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...