captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šildymo sezonas įsibėgėja. Ką žada sausis?

Daugelyje Lietuvos miestų kartu su naujais metais ateis ir šiek tiek didesnės šilumos kainos. To priežastimi įvardijama sumažėjusi konkurencija tarp šilumos tiekėjų ir šiek tiek brangstantis biokuras.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Daugelyje Lietuvos miestų kartu su naujais metais ateis ir šiek tiek didesnės šilumos kainos. To priežastimi įvardijama sumažėjusi konkurencija tarp šilumos tiekėjų ir šiek tiek brangstantis biokuras.

Centralizuotai šilumą sostinės gyventojams tiekianti „Vilniaus energija“ paskelbė, kad sausį šiluma kainuos 26,54 ct/kWh, o gruodį ji atsiėjo 26,44 ct/kWh.

Tuo metu „Kauno energija“, tiekianti šilumą Kauno ir Jurbarko gyventojams, skelbia, kad sausį už šilumą reikės mokėti 28,13 ct/kWh vietoj buvusių 28,07 ct/kWh.

Tačiau Klaipėdoje tiekiama šiluma kainuos tiek pat, kiek ir gruodį – 24,9 ct/kWh.

Panevėžyje už šildymą gyventojams reikės mokėti 0,33 ct/kWh daugiau nei gruodį – 22,33 ct/kWh. Bendrovė „Panevėžio energija“ skelbia, kad kaina didėja dėl pasikeitusių kuro ir superkamos šilumos kainų.

Šiauliuose šildymas brangsta 0,19 ct/kWh iki 25,14 ct/kWh.

Kainos nedžiugins ir alytiškių, čia ji irgi brangsta. Šią paslaugą miesto gyventojams tiekianti bendrovė „Litesko“ skelbia, kad sausį šiluma gyventojams kainuos 28,44 ct/kWh, o lapkritį ji buvo 0,2 ct/kWh mažesnė.

Mato atskirtį

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Darius Biekša tvirtino, kad kainų didėjimui įtakos turi sezoniniai biokuro kainos svyravimai ir sumažėjusi konkurencija tarp šilumos gamintojų.

„Vasarą kai kuriuose miestuose ne šildymo sezono metu susidarė situacija, kai jie tarpusavyje konkuruoja, o miestui reikia šilumos tiek, kad jie visi neišsitenka rinkoje, todėl jie yra priversti konkuruodami mažinti kainas. Tačiau šiuo metu nėra pakankamai instaliuotos nepriklausomų gamintojų galios, kad konkurencija vyktų ir šaltuoju metų laikotarpiu. Taigi didieji gamintojai užsikuria įrenginius, kurie dažniausiai degina brangias dujas, todėl kaina yra didesnė“, – DELFI sakė jis.

Pasak D. Biekšos, miestams pereinant prie biokuro galima tikėtis mažėjančių kainų, tačiau yra miestų, kurie juda pernelyg lėtai.

„Perėjimas prie biokuro įsibėgėja, todėl tikėkimės, kad pikinės kainos jau yra praeityje ir po truputį einama jų mažėjimo link. Tačiau klausimas, kiek efektyviai įmonės sugeba vykdyti projektus ir pritraukti europinę paramą. Vienos įmonės yra pasiekusios kainų žemumų, o kitos dar tik įveda pajėgumus. Tikimės, kad per šį ir kitą sezoną kainų mažėjimas išryškės. Turime tam tikrą atskirtį tarp mažų ir vidutinių savivaldybių, kurios jau susitvarkė savo ūkius, o didelės savivaldybės, tokios kaip Vilnius ir Kaunas, turi brangių dujų infrastruktūrą, o didesni projektai dar yra tik planuose“, – sakė jis.

Taip pat pašnekovas pataria neskubėti džiaugtis šilta žiema.

„Jeigu pažiūrėtume į istoriją, tai dažnai arba pirmi, arba paskutiniai mėnesiai būna šiltesni, tačiau įprastas vidutinis dienolaipsnių (matas, naudojamas skaičiuojant energijos suvartojimą – DELFI) skaičius būna pasiekiamas. Iš tiesų, gruodis yra vidutiniškai šiltesnis mėnuo, bet dar anksti tai sakyti apie visą žiemą“, – teigė D. Biekša.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) dar prieš prasidedant šildymo sezonui skaičiavo, kad 60 kv. m butas naujausiame ir taupiausiame daugiabutyje per mėnesį sunaudos apie 540 kWh šilumos, už kurias reikės mokėti apie 150 Lt.

Tuo metu tokio paties ploto butas sovietinio tipo neapšiltintame daugiabutyje, kuriame įdiegta individuali apskaita, sunaudos apie 900 kWh, už kurias reikės mokėti apie 252 Lt.

70 proc. visų Lietuvos daugiabučių yra statyti sovietmečiu ir visiškai nerenovuoti. Juose 60 kv. m butas turėtų suvartoti apie 1260 kWh, už kurias ateis apie 353 Lt sąskaita.

Tuo metu ypač senuose ir netvarkinguose daugiabučiuose 60 kv. m dydžio butuose gyvenantys žmonės, prognozuojama, per mėnesį sunaudos apie 1500–2100 kWh ir mokės 420–588 Lt.

DELFI primena, kad už lapkritį gyventojai kiek mažesnes sąskaitas nei prieš metus. Tai lėmė šiltas mėnuo ir šiek tiek pigesnė šiluma.

LŠTA duomenimis, iš „Gazprom“ perkamos dujos lapkritį kainavo 1413 Lt už tūkstantį kubinių metrų arba 12 Lt brangiau nei spalį. Tuo metu biokuras kainavo 580 Lt arba 9 Lt daugiau nei prieš mėnesį už toną naftos ekvivalento, į tą patį dydį perskaičiavus dujų kainą, ji išauga iki 1766 Lt.


Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...