captcha

Jūsų klausimas priimtas

Padidėję mokesčiai kirto ir ūkininkams, ir kelininkams

Lietaus šią vasarą – per akis. Tačiau smėlėtose dirvose augančias daržoves laistyti vis vien reikia, tik vanduo pabrango net kelis kartus. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietaus šią vasarą – per akis. Tačiau smėlėtose dirvose augančias daržoves laistyti vis vien reikia, tik vanduo pabrango net kelis kartus.

Pirkėjai šnairuoja į didokas Lietuvos ūkininkų užaugintų daržovių kainas. Bet šiemet jos brangesnės ne tik dėl didesnių energetikos išlaidų.

Ūkininkai, kaip ir geriamojo vandens fasuotojai, keiksnoja Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą. Nuo sausio įsigaliojusios jo pataisos išpūtė vandens kainą ir išsausino smėlingose žemėse triūsiančių žemdirbių pinigines.

Be vandens neauga

„Jeigu nėra laistymo sistemos, net neverta auginti daržovių“, – sakė Kėdainių rajone, Daukšių kaime, ūkininkaujantis Saulius Dambrauskas. Jis augina ir bulves, ir svogūnus, ir javus.

Pavyzdžiui, per metus į kviečių hektarą, kol jie užauginami ir nukuliami, ūkininkas investuoja apie 2500–3000 litų. O į bulvių hektarą tenka sukišti ir 10 tūkst. litų. Todėl be laistymo sistemos, anot S. Dambrausko, bulvių ar daržovių augintojams nuo bankroto nepavyktų išsisukti jau pačiais pirmaisiais metais. Juolab jei nagus prikištų sausra.

Laistyti – jau prabanga

Bulvių šis ūkininkas pasodino 112, svogūnų – 20 hektarų. Arčiau namų esantiems laukams laistyti jis naudoja vandenį iš giluminio gręžinio. Atokiau esantys laukai glaudžiasi prie upės, todėl prireikus vandens siurbliai įleidžiami į ją.

„Šiemet, regis, pakanka lietaus, tačiau ir svogūnus keturis kartus laisčiau, ir bulvių laukuose teko sistemą įjungti. Juk daugiau negu pusė mano žemės yra lengva – priesmėlis. Vos ilgiau užsibūna giedra, žemė išsausėja“, – aiškino S. Dambrauskas.

Kitokių kultūrų šis ūkininkas smėlynuose net nebando sodinti, mat į sklypus išliejamas vanduo didina daržovių savikainą. Šįmet vanduo gerokai pabrango.

„Mums tenka mokėti už visą laistyti naudojamą vandenį. Už tą, kurį siurbiame iš upės, mokame kaip anksčiau: po 6 centus už toną. Bet gręžinio vanduo šiemet labai pabrango. Pernai už jo toną mokėjome 7, dabar – 24 centus“, – sakė S. Dambrauskas.

Mokės keliskart daugiau

Anksčiau už vandenį per metus S. Dambrauskas valstybei paklodavo 4500 litų, o šįmet teks atseikėti net 16 tūkst. litų. Mat nors vasara ir drėgna, svogūnams ir bulvėms smėlynuose laistyti jau prireikė 50 tūkst. kubinių metrų vandens.

Kol visas derlius subręs, laistymo sistemas teks dar ne kartą įjungti.

Nesaldu ir kelininkams

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas keiksnoja ne tik ūkininkai, bet ir žvyro karjerų savininkai bei kelininkai. Pastarieji ėmė sukti nebe į Lietuvos, o į Lenkijos žvyro karjerus.

„Rangovams tas įstatymas dabar – lyg akmuo po kaklu, mat šiųmečių darbų sąmatas jie su užsakovais sudarė pagal ankstesnes gamtos išteklių kainas“, – sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.

Todėl Pietų Lietuvos kelininkų įmonės perka žvyrą Lenkijoje. Ir ne tik jos, bet ir gelžbetonio gamybos bendrovės. Anot R. Gradausko, tai nuostolinga visai šaliai, mat už pabrangusius gamtos išteklius sumoka užsakovas. Kelininkų atveju dažniausiai – valstybė arba savivaldybės.

„Anksčiau savo gamtos išteklius, pavyzdžiui, dolomitus, Lietuva parduodavo latviams. Bet dabar kaimynai jo nebeperka“, – sakė R. Gradauskas.

Mokesčiai išsipūtė

Šiemet įsigaliojus Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms mokesčiai už naudingąsias iškasenas padidėjo.

Pakėlus mokestį už vandenį, jo kaina, įvertinus kintamąjį koeficientą, pakilo nuo 0,08 iki 14,5 lito už kubinį metrą. Litro geriamojo vandens savikaina padidėjo 0,015 lito.

Mokestis už smėlį, žvyrą, žvirgždą nuolat kyla – nuo 2009-ųjų jis padidėjo 8 kartus. Palyginti su 2011 m., šįmet jis padvigubėjo.

Skaičiuojama, kad sunkvežimis žvyro kainuoja apie 500 litų. Už jį kasėjai valstybei anksčiau turėdavo sumokėti 10, dabar – 25–30 litų.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close