captcha

Jūsų klausimas priimtas

I. Laursas apie tai, kaip keisti verslą, kad nesudegtum

Vienas iš įtakingiausių asmenų mobiliųjų komunikacijų rinkoje, Europos metų vadovas, vienas iš sėkmingiausių Lietuvos verslininkų – be šių titulų skaičiuojama, kad Ilja Laursas yra vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų. Prieš beveik dešimt metų įkūręs mobiliųjų programėlių pardavimo platformą „GetJar“ ir išsikėlęs į Silicio slėnį, lietuvis nusprendė atiduoti savo duoklę tėvynei – įkūrė rizikos kapitalo fondą „Nextury ventures“, kuriame verslininkas su startuoliais dalinsis ne tik pinigais, bet ir neįkainojama patirtimi.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vienas iš įtakingiausių asmenų mobiliųjų komunikacijų rinkoje, Europos metų vadovas, vienas iš sėkmingiausių Lietuvos verslininkų – be šių titulų skaičiuojama, kad Ilja Laursas yra vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų. Prieš beveik dešimt metų įkūręs mobiliųjų programėlių pardavimo platformą „GetJar“ ir išsikėlęs į Silicio slėnį, lietuvis nusprendė atiduoti savo duoklę tėvynei – įkūrė rizikos kapitalo fondą „Nextury ventures“, kuriame verslininkas su startuoliais dalinsis ne tik pinigais, bet ir neįkainojama patirtimi.

Visus ateinančius metus vienas sėkmingiausių Lietuvos verslininkų žada daug laiko praleisti tėvynėje. Jau dabar deramasi su maždaug dešimčia startuolių, kurie galbūt sulauks „GetJar“ įkūrėjo investicijų ir paramos plečiant savo verslą bei bandant užkariauti pasaulio rinką.

Mažame kambaryje sostinės Fabijoniškių rajone savo verslą pradėjęs I. Laursas su portalo DELFI skaitytojais dalijasi mintimis apie ateities perspektyvas.

– Pristatydamas savo įkurtą rizikos kapitalo fondą teigėte, kad labai nustebsite, jei iš lietuvių išgirsite visiškai naują idėją startuoliui. Nuolat sekate rinką ir tos pačios idėjos sukasi technologijos pasaulyje ne vienerius metus, kol randamas geriausias sprendimas. Kokios temos ar idėjos dabar dažnai sutinkamos startuolių galvose?

– Jų yra labai nemažai. Paminėsiu keletą man pačiam įdomesnių.

Viena iš technologijų, kuri tikrai pakeis pasaulį, – 3D spausdinimas. Jau dabar yra sukurtų labai aukštos kokybės spausdintuvų. Kol kas jie kainuoja labai daug, bet jau iš tiesų leidžia spausdinti daiktus, kurie yra spalvoti, kuriuos galima palyginti su pramoninių žaislų produktais. Taigi, įsivaizduokite tą momentą, kai paspausite mygtuką ir iškart turėsite norimą daiktą. Tai – jau ne dešimtmečio, o kelerių metų ateitis.

Dar viena vertikalė, kurią labai aktyviai seku, bet dar nėra labai pasiruošusi išaugti, – minčių skaitymas. Jau yra renginių, kurie leidžia valdyti kompiuterį minties pagalba. Kol kas tai yra pakankamai paprastas valdymas, pavyzdžiui, mašinėlės judinimas į kairę ir dešinę, bet jau dabar tai atrodo už fantastikos ribų. Manau, kad po penkerių ar dešimties metų turėsime klaviatūras, kuriomis mintimis rašysime tekstus.

Žinoma, įvairios tendencijos atneša naujovių ir jau veikiančiuose versluose. Pavyzdžiui, programinė įranga minčių skaitymui ar programinė įranga 3D spausdinimui.

Visas šias koncepcijas seku, man įdomu ir bandau profesionaliai atspėti, kokius verslus ir kokias nišas tos technologijos pasieks. Seku kompanijas ir žmones, kurie yra arti koncepcijų, kurios mano manymu tikrai išaugs.

Dar mano sekamos kryptys – socialiniai ir profesiniai tinklai bei viskas, kas susiję su mobiliosiomis programėlėmis.

– Esate užsiminęs, kad investuosite į su 3D spausdinimu susijusį startuolį Lietuvoje. Gal jau galite pasakyti, kas ta įmonė?

– Kol kas nieko neminėsiu, nes būtent ši įmonė yra labai perspektyvi. Deramės, kad akcininkų būtų viena garsi pasaulio žaidimų kompanija. Nuo pat pradžių tai bus gerai vertinamas startuolis, nes bus sulaukęs palaikymo iš bendrovės, patenkančios į didžiausių žaidimų įmonių dešimtuką pasaulyje. Šiuo metu baigiamos derybos ir įmonę paskelbsime vėliau.

– Europos startuoliai kritikuojami, kad siūlo evoliucines, o ne revoliucines idėjas. Ar galime sulaukti ir revoliucinių idėjų artimiausiu metu?

– Kad ir kaip keistai skambėtų, nors aš visada pasisakau už naujoves ir aktyviai jas remiu, mažai tikiu revoliucijomis, bet tikiu evoliucija. Vienintelis klausimas – evoliucijos greitis.

Netikiu, kad vieną kartą sumetus daug detalių iškart bus sukurtas veikiantis daiktas. Žmonijos patirtis rodo, kad, kai buvo kuriami verslai, kurie buvo visiškai nauji, jie turėdavo patirti ne vieną bankrotą, kol verslas nusistovėdavo. Jei kažkas keičiama revoliucijos būdu, tai labai didelė tikimybė, kad kažko neapskaičiuosi.

Jei žiūrėtume į Silicio slėnį, tai pirmas žodis, kuris ateina man į galvą, – labai aukštas evoliucinis metabolizmas: kompanijos susijungia, žaibiškai išbando koncepciją, per mėnesį ar tris ji arba iššauna į milijonines aukštumas, arba formuojamos naujos komandos.

Esant tokiam aukštam metabolizmui galima evoliucionuoti. Tai nutiko su istoriniu pavyzdžiu – „Facebook“, kai vertė nuo nulio iki šimtų milijardų išaugo vos per šešerius metus. Visoms kitoms kompanijoms to pasiekti prireikdavo dešimtmečių. Tas metabolizmas įgauna vis didesnį pagreitį.

Lietuvoje šis metabolizmas yra pakankamai lėtas, palyginus su Silicio slėniu. Tenka sutikti jaunuolių, kurie nori įgyvendinti idėją, po metų juos vėl sutinki, o jie dar nieko nepradėję, dar po metų teoriškai susitaria su draugais, bet dar nieko nedaro, o dar po metų, kai viskas taip greitai keičiasi, idėja jau nebeįdomi. Būtent mūsų rizikos kapitalo fondo koncepcija ir yra – padėti komandoms konsoliduotis ir duoti resursus, kad jie darytų šiandien, o ne rytoj.

– Tapti milijardine kompanija ne visada pavyksta idėjos pradininkui. Gal tuomet idėja technologijų pasaulyje nėra sėkmės pagrindas? Gal viskas priklauso tik nuo žmonių, kurie ją įgyvendina?

– Sėkmę galima išskaidyti į labai daug elementų. Dalis yra ir atsitiktinės sėkmės. Pavyzdžiui, mūsų „GetJar“ istorija – mums didžiausia sėkmė, kaip nebūtų keista, buvo „iPhone“ aplikacijų parduotuvės pristatymas. Iki tol mes buvome rinkoje lyderiai, bet turėjome paprastą problemą – eilinis žmogus apie programėles nieko nežinojo. Turėjome siaurą bendruomenę, kuri šiuo klausimu nusimanė, bet rinkodaros resursais negalėjome populiarinti pačios programėlių koncepcijos.

2007 m. „Apple“ pristatė pasauliui šią koncepciją – įmetė apie 10 mlrd. dolerių programėlių populiarinimui, o jas pasiūlė tik 1 proc. telefonų. Koncepcija buvo išreklamuota visiems, o pasiūlyta tik 1 proc. Tai mus įsiurbė į tą tuštumą. Būtent šis pokytis labai aiškiai matomas mūsų kompanijos rezultatuose. Kai didelis laivas ant bangos, tai tu gali būti labai mažu laiveliu ir tave iškels labai aukštai.

Niekada negali žinoti, kas kokioje laboratorijoje yra gaminama ir apie ką bus paskelbta rytoj. Taigi, daug kas priklauso nuo aplinkos ir atsitiktinumo.

Iš kitos pusės labai daug kas priklauso nuo komandos. Jei sodini žmogų, kuris yra labai patyręs, kuris pažįsta rinką, jis daug klaidų nebedaro. Tikimybė, kad esant sėkmingai aplinkai, ja geriau pasinaudos profesionalai nei neprofesionalai, yra daug didesnė. Iš kitos pusės būna staigmenų ir su jaunais žmonėmis – jie griauna šablonus, mąsto kitaip. Kai patyręs žmogus pasako, kad kažkas niekada neveiks, ima ir suveikia.

Manau, kad sėkmės nuspėti niekam nėra duota, todėl rizikos fondai ir bando diversifikuoti savo portfelius.

– Jau investavote į lietuviškus startuolius Dalinuosi.lt, „Cheap Data“. Gal matote daugiau itin perspektyvių startuolių Lietuvoje?

– Matau, bet dar nepasiruošęs apie juos kalbėti. Mes jau kalbamės su daugiau nei dešimt potencialių objektų. Kitais metais matau savo veiklą tik Lietuvoje, todėl visi dešimt startuolių, su kuriais vedame derybas, ir yra iš čia.

Ko mes iš tiesų norime, tai – pinigų išmanumas. Per artimiausius dvejus metus į Baltijos rinką ateis apie 150 mln. eurų iš išorinių rizikos fondų. Taigi, pinigų yra sočiai. Ko trūksta, tai konsolidacijos ir išmaniosios jėgos. Norisi išnaudoti potencialą – ryšius, kontaktus, žinias technologijose.

Turiu patirties telekomunikacijose, mobiliosiose technologijos, internete. Tai šiose srityse, be abejo, ieškosime startuolių. Mielai paremčiau ateinančios kartos bulvių auginimo technologiją, bet aš nieko apie tai nesuprantu. Gal tikiu, kad Lietuvos biotechnologai ir lazerių žinovai galėtų sukurti stebuklingus objektus, bet aš tose srityse nelabai galiu kuo padėti.

– O Jūs pats neturite idėjų naujam verslui?

– Bandau derinti platų veiklos spektrą: nuo knygų rašymo iki investicinio fondo. Tikiu, kad tik gerai susikoncentravus galima tai padaryti. Mano filosofija – vienu metu koncentruotis į vieną dalyką ir taškas. Kai rašiau knygą, tris mėnesiu tik tai ir dariau.

Artimiausi metai bus skirti investicijoms, o toliau – sunku pasakyti. Šiuo metu norisi skirti daug dėmesio šiam fondui („Nextury ventures“ – red.), pasirūpinti, kad per kitus metus jis taptų stiprus, augtų ir būtų gerai finansuojamas, žinomas. O toliau – bus matyti.

– „Berlin Startup Academy“ įkūrėjas Christophas Raethe teigė, kad neįvertinti startuolių svarbos – tai tas pats, kas šaipytis iš ūkininkų, kurie kėlėsi į miestus urbanizacijos epochos pradžioje. Ką Jūs apie tai manote?

– Pirmas dalykas, teiginys, kad startuoliai yra Europos atsakas į krizę, yra neteisingas, nes Silicio slėnyje startuoliai gerai gyvena jau apie trisdešimt metų. Metafora apie kaimo kėlimąsi į miestą, atrodo įdomi. Kaip profesionalus ekonomistas, pasakysiu, kad ekonomika keičiasi. Ribinių kaštų nebuvimas priveda prie visai kitokių dėsnių ir įdomių schemų.

Seniau tu negalėjai sau leisti tiesiog atiduoti prekę nemokamai, nes kiekvienas daiktas kainavo. Virtualiame pasaulyje tu tai darai specialiai – tai suteikia neribotas galimybes, labai aukštą potencialą.

Ar anksčiau galėjai turėjo milijardą klientų? Tokių galimybių nebuvo.

Senos taisyklės, kai veikė korporacijos, pradeda nebegalioti.

„GetJar“ yra labai geras pavyzdys. Tai yra bendruomenė, kuri vienija apie 1 mln. programų gamintojų. Verslas vis labiau tampa bendruomeniniu nei korporaciniu. Pokyčiai vyksta, o startuoliai yra naujausia to forma, kuri leidžia organizuoti žmonijos verslą esant naujoms ekonominėms sąlygoms. Todėl tikrai nemanau, kad šitas reiškinys laikinas.

– Ekonomistai nuolat nerimsta dėl besiformuojančių burbulų įvairiuose sektoriuose. Ar nesulauksime ir technologijos pasaulio burbulo sprogimo?

– Nėra industrijos, kurios vystymasis žmonijos istorijoje buvo tolygus. Visuomet yra bangos, visuomet yra pikas ir dugnas. Tai neišvengiama. Atspėti, kiek investuoti, kad neperinvestuoti, neįmanoma.

Iš pradžių atsiranda duobė, nes nauja sritis būna pakankamai neįvertinta, nepastebėta. Kažkas joje pasiekia didelę sėkmę, pelnas būna didesnis už vidutinę normą. Kiti rinkos dalyviai tai pamato, bando sekti, investuoja, bet niekas nežino – kiek. Labai dažnai būna perinvestuojama. Tada atsiranda pervertinimas. Dalyviai nebegauna pelnų ir pajamų. Daug dalyvių pasitraukia. Patirtis rodo, kad daugiau nei reikia.

Tuomet atsiranda duobė. Skeptikai tai vadina burbulais, bet aš čia nematau burbuliškumo. Būna kritimas, bet ne burbulo visiškas sprogimas. Daug kas kalbėjo apie 2004 m. burbulą. Bet jei jis tada sprogo, tai dabar tapo tik dar didesnis.

Programėlių sektoriuje mane patį, kaip ekonomistą, kartais šokiruoja, kokiu greičiu yra sukuriama ilgalaikė vertė, kokiu greičiu vyksta pokyčiai. Visada šį sektorių bandau palyginti su muzikos industrija. Muzikai prireikė labai daug laiko, kol ji susikoncentravo į verslus. Dabar ši industrija verta apie 25 mlrd. dolerių per metus. Mobiliųjų programėlių industrija prieš šešerius metus išvis neegzistavo, o dabar ji verta apie 50 mlrd. doelrių per metus ir šie skaičiai tik dar labiau auga.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close