captcha

Jūsų klausimas priimtas

Estijos pamokos Lietuvai: kam dėl renovacijos skaudės?

Estija yra viena sėkmingiausiai renovacijos modelį įgyvendinančių šalių, o tai lėmė, kad renovuojama vis daugiau daugiabučių. Gyventojams tai neša naudos, nes jų butų vertė paauga, o naujų projektų plėtotojams – ne visada, nes rinkoje, ekonominės klasės segmente, atsiranda daugiau konkurentų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Estija yra viena sėkmingiausiai renovacijos modelį įgyvendinančių šalių, o tai lėmė, kad renovuojama vis daugiau daugiabučių. Gyventojams tai neša naudos, nes jų butų vertė paauga, o naujų projektų plėtotojams – ne visada, nes rinkoje, ekonominės klasės segmente, atsiranda daugiau konkurentų.

„Iš praktinės pusės esame pastebėję, kad butų kainos padidėja po renovacijos, tačiau tai logiška – išauga viso pastato kokybė. Jeigu žmogus gali rinktis tarp analogiško nerenovuoto ir renovuoto pastato, žinoma, renovuotas atrodo patraukliau“, – DELFI sakė Estijoje su renovacijos finansavimo procesu dirbančios kreditų, draudimo ir valstybinių garantijų bendrovės „KredEx“ atstovas spaudai Tarmo Seliste.

Nors bendrovė neanalizuoja, kaip keičiasi būsto kainos šalyje, anot T. Seliste, daugeliu atveju naujai priemiesčiuose pastatytų butų kaina yra artima renovuotiems ir netoli centro esantiems butams.

„Be to, rinkoje yra skepticizmo dėl nekilnojamojo turto bumo laikais, 2005–2008 m., statytų daugiabučių. Kai kurie žmonės mano, kad šių pastatų kokybė yra prasta, nes statytojai norėjo kuo greičiau užsidirbti ir skyrė mažiau dėmesio kokybei“, – mano T. Seliste.

DELFI skelbė, kad „KredEx“ duomenimis, iš viso Estijoje yra apie 25 tūkst. daugiabučių. Šių metų viduryje 4 tūkst. jų buvo atlikę dalinę renovaciją, o 600 namų yra renovuoti kompleksiškai – pastarieji sudaro 6,7 proc. viso šalies butų ploto. Skaičiuojama, kad 600 namų pavyko renovuoti per trejus metus.

Lietuvoje 2005–2013 m. iš viso yra renovuota apie 550 daugiabučių.

Seni daugiabučiai tampa pirmuoju būstu

Estijoje veikiančios nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės UMPA valdybos pirmininkas Ardi Roosimaa dėsto, jog renovacija turėjo įtakos šalies būsto kainoms.

„Neabejotinai renovacija turi įtakos būsto kainoms. Poveikis akivaizdžiai skiriasi priklausomai nuo namo buvimo vietos. Sovietmečiu statytų namų kokybė dabar yra prasta, tad pokyčiai sumažinant sąskaitas už komunalines paslaugas yra stipriu argumentu, kodėl renovuotas būstas kainuoja brangiau, – sako jis. – Be to, atnaujintuose namuose gyvenimo kokybė yra geresnė.“

A. Roosimaa primena, kad pastaraisiais metais Estijos būsto kainos sparčiai augo, tačiau specialistas dėsto, jog bendrovė neskirsto, kuriame segmente jos augo sparčiausiai – naujų, renovuotų ar senos statybos namų.

Jam antrina bendrovės analitikas ir viešųjų ryšių specialistas Risto Vähi.

„Renovacija sulėkė „atgimimą“ miegamuosiuose rajonuose. Šie rajonai vėl tampa paklausiais, nes gyventi renovuotame daugiabutyje – pigiau. Be to, rajonas atrodo gražesnis ir spalvingesnis. Dauguma jaunų šeimų savo pirmąjį būstą perka blokiniame name. Paklausa yra didelė, o kainos – ūgtelėjusios“, – paaiškina R. Vähi.

Vardija, kodėl konkurencija – tik teorinė

Tačiau ne visi Estijos nekilnojamojo turto (NT) specialistai kalba apie renovuotų ir naujų namų konkurenciją.

„Taip, žinoma, visiškai renovuoti daugiabučiai konkuruoja su naujais pastatais, tačiau vienų pardavimai kitus nelabai veikia, nes po ekonominės krizės mums vis dar stinga naujų gyvenamojo būsto projektų“, – mano NT vertinimo ir valdymo bendrovės „Pindi Kinnisvara“ valdybos narys ir naujų projektų skyriaus vadovas Peepas Soomanas.

Jis dėsto, jog žmogus, kuris nori nusipirkti naują butą, niekada nesirinks senos statybos daugiabučio, nes naujame name būstus perka panašios perkamosios galios ir amžiaus žmonės, kurie dažniausiai turi vaikų.

Be to, pasak jo, ne visuomet namai renovuojami galutinai, pavyzdžiui, neįrengiamos vėdinimo sistemos, dėl to senos statybos bute nebus tokio mikro klimato kaip naujos statybos.

Panašios pozicijos laikosi ir „Swedbank“ antrinės NT bendrovės „Ektornet Land Estonia“ valdybos pirmininkas Meelis Šokmanas, kurio nuomone, renovuotus ir naujus butus perka skirtingos kategorijos pirkėjai.

„Kainos mūsų rinkoje pastaraisiais metais didėjo dėl naujų projektų stygiaus. Nauji projektai buvo nedideli: po 10–40 butų. Dabar matome, kad rinkoje daugėja naujų butų, tačiau taip pat matome, kad pirkėjas kur kas reiklesnis produktui vietos, išplanavimo, naudotų medžiagų, statybos kokybės, infrastruktūros, energetinio efektyvumo ir kitais aspektais. Gerų projektų pardavimai vyksta labai sėkmingai, nelabai gerų – prasčiau. Tai yra susiję su naujų butų kainomis. Paprastai naujų ir renovuotų būstų kainos tame pat rajone skiriasi mažiausiai 25–30 proc.“, – vardija jis.

„Naujai pastatyti butai nekonkuruoja su naujos statybos projektais, nes mes vis dar jaučiame gyvenamojo ploto stygių. Jeigu kai kurie nekilnojamojo turto plėtotojai neparduoda siūlomo turto, to priežastimi yra projekto kokybės, kainos ir vietos santykis“, – antrina R. Vähi.

Jis skaičiuoja, jog Taline naujai pastatytas būstas yra 35–50 proc. brangesnis už senos statybos būstus.

„Tačiau kai kuriuose senamiesčio vietose renovuotas senas daugiabutis gali būti brangesnis už naujai pastatytą analogiško ploto butą. Tai priklauso nuo pastato istorinės vertės ir renovacijos kokybės, o svarbiausia – nuo jo buvimo vietos“, – pabrėžia R. Vähi.

Lietuvoje didesnės konkurencijos dar laukiama

Lietuvoje renovacijos procesas kol kas vyksta lėčiau nei Estijoje, tačiau Būsto energijos taupymo agentūra skaičiuoja, kad renovacija buto kainą padidina 20–30 proc.

„Lietuvoje renovuoti būstai, žinoma, brangesni, bet konkurencijos su naujais kol kas nejaučiame, nes renovacijos mastai tiesiog smarkiai per maži. O šiuo metu dalis lietuvių pirkėjų, pakilus lūkesčiams, perka būstus labiau investicijai ar gerinasi gyvenimo sąlygas sau, todėl renkasi naujus būstus, kurie dabar parduodami tikrai gerai. Geriausi projektai parduodami dar projektinėje stadijoje“, – sako nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Tačiau specialistas pabrėžia, jog gerai atlikta renovacija žymiai padidina namo vertę, o butai jame tampa konkurencingesni.

„Žinoma, kad gerai renovuoti būstai iš dalies gali sudaryti konkurenciją ekonominės klasės būstui –pavyzdžiui, kokybiškai renovuotas būstas šalia miesto centro ir naujas miesto pakraštyje. Tačiau artimiausiu metu to tikriausiai nenutiks, nes renovacijos įsibėgėjimo dar tik laukiame“, – mano M. Statulevičius.

DELFI primena, jog pernai, Registrų centro duomenimis, Lietuvos didmiesčiuose butų kainos dar šiek tiek mažėjo, o sandorių skaičius ir toliau augo. 2012 m. Lietuvoje sudaryta 10 proc. daugiau namų ir 7 proc. daugiau butų pirkimo–pardavimo sandorių nei per 2011 m. 2011–2012 m. buvo pastebimas gerokai išaugęs individualiųjų namų sandorių skaičius Lietuvoje, kuris lenkia butų sandorių skaičiaus augimo tempą.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...