captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Nausėda: tokios pašalpos skriaudžia ir dirbančiuosius

Padidinta minimalia alga uždirbantieji mažiausiai džiaugiasi jau metus, tačiau bedarbiams skiriama išmoka nejudinama nuo pat krizės. Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad atėjo laikas pagalvoti ir apie bedarbiams skiriamų išmokų didinimą. Tuo metu Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė įsitikinusi, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti su jau esamomis išmokomis – kad juos gautų tie, kuriems iš tiesų reikia.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Padidinta minimalia alga uždirbantieji mažiausiai džiaugiasi jau metus, tačiau bedarbiams skiriama išmoka nejudinama nuo pat krizės. Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad atėjo laikas pagalvoti ir apie bedarbiams skiriamų išmokų didinimą. Tuo metu Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė įsitikinusi, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti su jau esamomis išmokomis – kad juos gautų tie, kuriems iš tiesų reikia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu nedarbo socialinio draudimo išmoką gauna 40,2 tūkst. gyventojų. Kas mėnesį valstybė bedarbiams atiduoda po maždaug 17,5 mln. Lt. Jei gyventojo darbo stažas mažesnis nei 25 metai, jam bedarbio pašalpa mokama iki 6 mėnesių, jei iki 30 m. – 7 mėn., nuo 30 iki 35 m. – 8 mėn., daugiau darbo metų stažo turintiems – iki 9 mėn. Minimali bedarbio pašalpa – 350 Lt, maksimali – 650 Lt. Tokie patys išmokų dydžiai jau patvirtinti ir kitiems metams. Didesnėmis išmokomis nedirbantieji galės džiaugtis nebent nuo 2015 m. Tuomet maksimali pašalpa galėtų siekti 1041,6 Lt.

Neatsiranda norinčių dirbti

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė R. Skyrienė teigia neprieštaraujanti, kad bedarbiai gautų didesnes išmokas, tačiau piktinasi, kad iš tiesų dažnai šios išmokos patenka ne į tų, kuriems labiausiai reikia paramos, rankas. Todėl visų pirma reikėtų pagalvoti apie šių lėšų panaudojimą, o tik po to apie jų didinimą.

„Nesame prieš išmokų padidinimą, bet lėšos turi būti valdomos efektyviai. O pažiūrėkite, kas dabar darosi su jomis“, – kalbėjo investuotojų atstovė.

Po šalies regionus daug keliaujanti R. Skyrienė pasakojo pastebinti, kad bedarbio pašalpas pavyksta gauti, pavyzdžiui, iš tiesų užsienyje dirbantiems asmenims.

„Arba atsiunčia į įmonę bedarbį Darbo birža, o šis prašo, kad gal gali jam pasirašyti, jog jis netinka darbui, nes iš tiesų dirba šešėlinėje ekonomikoje, – sakė pašnekovė. – Sutinku, kad bedarbio išmoka turėtų būti didesnė, bet ją turi gauti tas, kuris tikrai darbo neteko ir kuriam tikrai reikia pajamų, o ne tas, kuris sėdi šešėlinėje veikloje“.

R. Skyrienė pasakojo girdėjusi ir istoriją apie darbuotojų paiešką viename regione.

„Alga tik pradėjus dirbti nekvalifikuotą darbą buvo siūloma 1200 Lt į rankas. Po trijų mėnesių – 1400 Lt. Ir niekas nesutiko dirbti”, – iliustravo pašnekovė.

Taip pat R. Skyrienė teigė, kad kai kurie darbdaviai sulaukia ką tik įdarbintų darbuotojų prašymų, kad gal būtų galima mokėti dalį atlyginimo neoficialiai, nes kitaip šie prarastų kompensacijas už šildymą ar paramą vaikams.

MMA didino – bedarbius užmiršo

Tuo metu SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad laikas didinti bedarbiams skiriamą paramą jau atėjo. Minimalus atlyginimas pakeltas jau du kartus, o bedarbiai užmiršti.

Kalbėdamas apie išmokas bedarbiams G. Nausėda visų pirma pabrėžia išmokų reikšmę. Bedarbio pašalpa yra vienas iš svarbiausių ekonomikos stabilizatorių, kuris garantuoja, ekonomikai smunkant, perkamosios galios išlaikymą.

Antras aspektas – pats bedarbio pašalpos principas, kuris yra paremtas draudimu. Bedarbio pašalpa būtent ir vadinama nedarbo socialinio draudimo išmoka.

„Sutikite, jei taikytume analogą su automobilio draudimu, būtumėte labai nepatenkinti, jei turėtumėte 150 tūkst. Lt vertės automobilį, o kompanija, įvykus vagystei, išmokėtų 20 tūkst. Lt kompensaciją. Kažkas panašaus yra ir bedarbio pašalpų atveju. Jei draudžiamasi nuo nedarbo, tai tapus bedarbiu pašalpa turėtų būti tokia, kad garantuotų bent minimalų pragyvenimo standartą“, – komentavo analitikas.

Maža pašalpa – mažas atlyginimas

Ekonomisto teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra pamintas teisingumo principas. Per krizę maksimali bedarbio pašalpa buvo sumažinta iki 650 Lt. Tuo metu minimalus atlyginimas siekė 800 Lt. Bedarbio ir minimalų atlyginimą gaunančio žmogaus pajamos, atskaičius mokesčius, buvo panašios. Vėliau minimalus mėnesinis atlyginimas buvo didinamas du kartus – iki 850 Lt ir 1000 Lt, o bedarbio pašalpa liko tokia pati.

„Žinoma, kad galima samprotauti, kad didesnė pašalpa neskatina grįžti žmogaus į darbo rinką, tačiau čia neatsižvelgiama į vieną labai svarbų faktorių – bedarbio pašalpa mokama ne daugiau kaip pusę metų. Jei žmogus ilgą laiką neranda darbo, tai paskata sugrįžti į darbo rinką yra tiesioginė“, – kalbėjo G. Nausėda.

Ekonomistas taip pat įspėjo, kad maža bedarbio pašalpa gali duoti antausį ir dirbantiems gyventojams.

„Ypač žemas pašalpos lygis netiesiogiai blogina samdomojo darbuotojo derybinę galią. Darbdavys, žinodamas, kad darbuotojas, praradęs darbą, iškart smunka į visišką skurdą, jaučiasi pakankamai tvirtas diktuoti savo sąlygas ir tada tai pavirsta žemesniu darbo užmokesčiu nei būtų tuo atveju, jei darbdavys žinotų, kad bedarbio išmoka yra pakankama išgyventi“, – argumentavo analitikas.

Patekę į nedarbo spąstus?

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė pastebi, kad socialinių pašalpų išmokėjimas mažėja, o tai rodo nedarbo spąstų mažėjimą, kuris turėtų teigiamai veikti bedarbių norą integruotis į darbo rinką.

Nedarbo spąstai rodo, kokią dalį bedarbio pajamų sudaro socialinės išmokos, palyginus su tai, kiek jis gautų dirbdamas. Pernai Lietuvoje šis rodiklis siekė 67 proc.

„Jei santykis labai didelis, tai bedarbis nėra motyvuotas dirbti, motyvacija menka“, – teigė ekonomistė.

Nesutikdama su G. Nausėdos nuomone O. Bložienė pabrėžė, kad dar didesnė finansinė parama bedarbiams neskatintų jų sugrįžti į darbo rinką, o ypač kalbant apie ilgalaikį nedarbą.

„Mažos pajamos bedarbio elgseną turėtų keisti arba bent padėti ją keisti, – įsitikinusi asmeninių finansų instituto atstovė. – Manau, kad pašalpų didinimas greičiau įsilieti į darbo rinką nepadėtų, neskatintų keisti kvalifikacijos, ieškotis darbo ne tik savo mieste, bet ir geografiškai toliau“.

Nedarbo spąstų (santykis tarp bedarbio gaunamų socialinių pašalpų ir minimalaus uždarbio) rodiklis, O. Bložienės pateiktais duomenimis, Europos Sąjungoje praėjusiais metais siekė 74,74 proc. Mažiausias skirtumas tarp bedarbio oficialiai gaunamų pajamų ir pradėjusio dirbti Belgijoje. Rodiklis siekia 92 proc. Danijoje, Latvijoje ir Slovėnijoje – 90 proc. Tuo metu labiausiai sugrįžti į darbo rinką pagal nedarbo spąstų teoriją turėtų būti suinteresuoti slovakai (44 proc.), rumunai (54 proc.) ir Maltos gyventojai (56 proc.).

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close