captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Litgrid“ vadovas: ateityje elektros kaina labiau priklausys nuo skandinavų

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas sako, kad tiek „LitPol Link“, tiek „NordBalt“ elektros linijų tiesimas vyksta pagal planą. Nors energetikas pripažįsta, kad prognozuoti elektros kainų perspektyvas yra sudėtinga, tačiau Lietuvai, kaip vienai elektros importo lyderių Europoje, išaugusi pasiūla bet kokiu atveju atneš naudos.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas sako, kad tiek „LitPol Link“, tiek „NordBalt“ elektros linijų tiesimas vyksta pagal planą. Nors energetikas pripažįsta, kad prognozuoti elektros kainų perspektyvas yra sudėtinga, tačiau Lietuvai, kaip vienai elektros importo lyderių Europoje, išaugusi pasiūla bet kokiu atveju atneš naudos.

Lapkričio mėnesį buvo pasirašyta paskutinė Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančios „LitPol Link“ jungties pirmojo etapo rangos darbų sutartis. Pagal 73,3 mln. litų vertės sutartį infrastruktūros projektavimo ir statybos bendrovė „A. Žilinskio ir Ko“ įsipareigojo iki liepos mėnesio nutiesti 51 kilometro ilgio 500 MW galios elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Lenkijos sienos.

Ši elektros linija drieksis per daugiau nei 40 žemės sklypų Alytaus ir Lazdijų rajonuose. Sklypų savininkams „Litgrid“ jau išmokėjo apie 4 mln. litų kompensacijų už servitutų suteikimą.

„Žiemą atliekame paruošiamuosius darbus, kai kur valomas miškas, krūmynai, trukdantys trasai. Didieji darbai prasidės pavasarį, kai tai leis gamtinės sąlygos: prasidės stulpų statymas, laidų kabinimas. Alytaus pastotė jau yra rekonstruojama ir ruošiama keitiklio statybai. Lenkijos pusėje visos sutartys yra pasirašytos, irgi vyksta statybos darbai“, – apie „LitPol Link“ statybų darbus pasakojo D. Virbickas.

Pasak „Litgrid“ vadovo, darbai nuosekliai vyksta ir Švedijos kryptimi – rekonstruojama Klaipėdos pastotė, jau gaminamas ir „NordBalt“ jūrinis kabelis, eisiantis Baltijos jūros dugnu. Parengiamuosius statybų darbus atlieka Vokietijos bendrovė „LMR Drilling“ ir lietuvių „Kauno dujotiekio statyba“.

Labiau pastebimi jungties tiesimo darbai Vakarų Lietuvoje taip pat prasidės pavasarį: po marių dugnu, dešimties metrų gylyje, dviem 1,5 km ilgio plieniniais vamzdžiais bus traukiamas 700 MW galios „NordBalt“ elektros kabelis. Jis bus klojamas dalimis: sausumoje kabelis bus sujungiamas kas 1 km, jūroje – kas 50 arba 100 km.

„Balandžio mėnesį išplauks šį laidą tempsiantis laivas. Kol paklos šią jungtį, laivas Baltijos jūrą perplauks septynis kartus“, – pasakojo D. Virbickas ir pabrėžė, kad maždaug sprindžio skersmens kabelis – labai sunkus, todėl jo segmentai bus jungiami movomis.

„Nėra laivo, kuris galėtų ištempti tokį sunkų kabelį, net jei tokį kabelį kam nors ir pavyktų pagaminti, – aiškino „Litgrid“ vadovas. – Kabelį turėtų tiesti du laivai, bet tai priklausys nuo rangovo“.

Planuojama, kad Švedijoje pagamintas kabelis po Baltijos dugnu bus visiškai paklotas per du šiltuosius sezonus. Jungties statybos darbus atliks pasaulinė technologijų įmonė ABB.

Per ateinančius metus darbai sausumoje vyks Kuršių nerijoje, Klaipėdos miesto ir savivaldybės teritorijose. Čia elektros jungties kabeliai bus klojami 1,5 metro gylyje po žeme. Tarp Alksnynės ir Klaipėdos įrengtais vamzdžiais kabeliai bus nutiesti iki spalio mėnesio.

„Kai turėsime „NordBalt“, pokyčius Skandinavijos rinkoje pajusime labai stipriai. Dabar tai jaučiame tik šiek tiek – per Estijos ir Suomijos jungtį, kuri yra vos 350 MW galios. Skandinavų svyravimai iki mūsų ateina, bet dažnai pavėluotai ir silpnesni. Paprastai Suomijos žmonės labai daug šildosi elektra, atšalus orams ten pašoka elektros poreikis ir kartu kaina. Tai jaučia ir Estija, ir Lietuva“, – sako D. Virbickas.

Pasak energetiko, išsiplėtus elektros biržai natūraliai tapsime labiau priklausomi nuo kaimynų iš Šiaurės. Tačiau gąsdintis dėl tokios priklausomybės, „Litgrid“ vadovo teigimu, nereikėtų.

„Ateityje priklausomybė nuo Skandinavijos kainos dėl jungčių didės. Aišku, gerai, kad Skandinavijos kainos statistiškai yra žemesnės negu Lietuvoje. Paskaičiuota, kad jeigu jungtys jau būtų veikusios nuo šių metų sausio 1 d., Lietuva būtų patyrusi 180 mln. litų naudą. Kainos Skandinavijoje kasmet kinta, bet daugiametis kainų vidurkis yra mažesnis nei Lietuvoje, kurį turime per neilgą biržos istoriją“, – teigia D. Virbickas.

Tuo metu maždaug 14 kartų už lietuvišką didesnė Lenkijos energetikos sistema yra labai priklausoma nuo taršos leidimų.

„Bene svarbiausia Lenkijos sistemai aplinkybė yra anglies dioksido kaina. Šiais metais ji buvo labai maža ir Lenkija tai pačiai Vokietijai turėjo pasiūlyti daug elektros. Anglinės elektrinės gamino daug, nes joms apsimokėjo tai daryti, anglies dioksido kainos buvo kritusios kelis kartus. Buvo planuojama, kad Lenkija pirks elektrą iš švedų, tačiau buvo nutikę atvirkščiai“, – pasakojo „Litgrid“ direktorius.

D. Virbickas skaičiuoja, kad jei jungtis su Švedija ir Lenkija turėtume jau dabar, elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje galėtų būti mažesnė maždaug 1,8 cento už kilovatvalandę.

Abi elektros jungtys ims veikti 2015 m. pabaigoje. Pasak D. Virbicko, pradėjus „Nord Balt“ ir paraleliai statomos „LitPol Link“ eksploataciją, Lietuva taps geriausiai sujungta elektros energetikos sistema visame regione.

Techninės galimybės parsisiųsti elektros į Lietuvą padidės daugiau nei dvigubai, o bendrai Baltijos šalyse – daugiau nei 60 proc.

Lietuva importuoja apie 64 proc. suvartojamos elektros energijos ir yra viena elektros importo lyderių Europoje – didesnė dalis tenka tik Liuksemburgui.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...